Mokesčius už azartinius lošimus siūloma skirti savivaldybėms

Planuojama, kad šiais metais azartinių lošimų organizatoriai į šalies biudžetą sumokės 30 milijonų litų mokesčių. Kauno miesto vadovai mano, kad lėšos turėtų plaukti ne į valstybės, o tiesiai į atitinkamų savivaldybių biudžetus. Tokią nuomonę ketvirtadienį jie išsakė Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (VLPK).

„30 milijonų litų nėra dideli pinigai ir manome, kad jie galėtų atitekti toms savivaldybėms, kuriose yra lošimų namai", - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Dabar pats laikas iniciatyvoms, nes šiuo metu rengiama įstatymo pataisa", - sakė VLPK pirmininkas Česlovas Kazimieras Blažys.

Taip pat Kauno vadovams nerimą kelia nepakankama azartinių žaidimų automatų salonų kontrolė.

Kaunas iš kitų šalies miestų išsiskiria žaidimų automatų gausa – 10 tūkst. kauniečių tenka 12,1 žaidimo automato. Vilniuje šis rodiklis yra 9, Klaipėdoje – 10. Bendras Lietuvos vidurkis siekia 5 žaidimo automatus 10 tūkst. gyventojų.

Kategorškas azartinių žaidimų atžvilgiu buvo Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.

„Būtų mano valia taio aš apskritai uždrausčiau azartinius lošimus. Pažiūrėkite, Valdas Adamkus baigė „Aušros" gimnaziją, o šalia jos, per porą metrų įkurtas azartinių žaidimų salonas", - piktinosi S.Buškevičius.

Priešingai nei lošimo namų, lošimo automatų salonų įkūrimui nereikalingas savivaldybių tarybų sutikimas. Kauno vadovai žada kreiptis į Seimą ir siekti, kad salonų įkūrimui privaloma sąlyga būtų savivaldybių tarybos narių palaiminimas.

Iš viso Lietuvoje yra 24 lošimo namai. Pusė jų įsukurę Vilniuje, 5 – Klaipėdoje, 3 – Kaune. Šiais metais bendra lošimų namų apyvarta sieks daugiau nei 1 milijardą litų. Apie 20 proc. šios sumos lieka lošimų organizatoriams.