Matematikai sugalvojo nesudėtingą uždarbio iš lažybų kontorų metodą

Kada nors lažinotės iš savo pinigų dėl futbolo rungtynių baigties? Tuomet tikriausiai žinote, kad tikimybė uždirbti iš lažybų yra labai jau menka. Tačiau trys mokslininkai, pasinaudoję nesudėtinga formule, uždirbti sugebėjo, rašo newscientist.com.

Matematikai jau seniai yra prikūrę daugybę lažybų kontoras „aplošiančių“ modelių, kurie bando prognozuoti sporto rungtynių baigtį, tačiau juos panaudoti yra sudėtinga ir jų veikimo rezultatas ne visada yra patikimas. Tuo tarpu Tokijo universiteto mokslininkas Lisandro Kaunitzas su dviem kolegomis norėjo išsiaiškinti, ar įmanoma būtų gauti naudos taikant kur kas paprastesnę taktiką – panaudojant lažybų kontorų skelbiamus duomenis prieš jas pačias.

Iš pradžių mokslininkai išanalizavo 32 lažybų kontorų maždaug per dešimtį metų (nuo 2005 m. sausio iki 2015 m. birželio) sukauptus duomenis apie beveik pusę milijono futbolo rungtynių. Kiekvienu atveju jie ieškojo laimėjimo koeficientų, kurie suteiktų galimybę laimėti didesnes sumas, lyginant su kitų lažybų kontorų vidurkiu – pavyzdžiui, ne 2:1, o 5:1.

„Vertindami viešai publikuotus koeficientus galite susidaryti labai neprastą nuomonę apie vykstantį renginį. Pavyzdžiui, kokia tikimybė, kad Barcelona laimės prieš Madrido Realą“, – sakė Brazilijos startuolio „CargoX“ transporto duomenų analitikas Javieras Kreineris.

Vidutinis siūlomas koeficientas yra 2:1 parodo daugumos lažybų kontorų lūkestį – jis parodo ganėtinai didelę tikimybę ir santykinai menkas išmokas už sėkmingą spėjimą. Tuo tarpu koeficientas 5:1 siūlo kur kas geresnę išmoką, nors rungtynių baigties nelemia. Tad mokslininkai, įvertinę istorinius duomenis, apskaičiavo, koks turėtų būti optimalus „išsiskiriančio“ koeficiento ir vidurkio skirtumas, kuris leistų uždirbti didžiausią sumą pinigų iš didžiausio rungtynių kiekio.

Savo strategiją ir gautus skaičius pritaikę kompiuteriniame modelyje jie gavo ganėtinai neblogą rezultatą – 3,5 proc. dydžio uždarbį, lyginant su 3,32 proc. nuostoliu jeigu už rungtynių baigtį lažinamasi atsitiktinai.

Patikrinimas realybėje

Patenkinti sumodeliuotu rezultatu mokslininkai nusprendė, kad atėjo laikas savo atradimą išbandyti gyvai ir sukūrė internetinį įrankį, kuris ieškojo pakankamai daug nuo vidurkio besiskiriančių lažybų koeficientų ateities futbolo rungtynėms. Kai tik būdavo aptinkama lažyboms palanki galimybė, šis įrankis elektroniniu paštu pasiųsdavo L.Kaunitzui žinutę ir jis arba jo žmona pastatydavo 50 JAV dolerių dydžio sumą. Eksperimentas truko penkis mėnesius, per kuriuos vienodos sumos buvo statomos vidutiniškai po 30 kartų per savaitę.

Ir mokslininkų bankų sąskaitos pilnėjo – po penkių mėnesių jie buvo uždirbę 957,5 dolerių – jų grąža nuo investicijų buvo net 8,5 procento. Žinoma, reikėtų atmesti ir tam tikras sąnaudas – pavyzdžiui, kainavo nuolat veikiantis ir lažybų koeficientus analizuojantis serveris. Tačiau porai vis tiek liko pakankamai solidi suma prabangiai vakarienei Tokijuje. „Apsidžiaugėme. Tačiau būtina pastebėti, kad norint uždirbti reikia daug laiko“, – sakė L.Kaunitzas.

Deja, ilgą laiką siurbti lažybų kontorų pinigus mokslininkams nebuvo lemta – po kelių nedidelių iš eilės laimėtų sumų mokslininkai buvo nustebinti, kad jų lažinimosi paskyros funkcionalumas buvo apribotas: maksimali lažinimosi suma buvo sumažinta iki 1,25 dolerių.

Vienos iš tokiu būdu išnaudotų lažybų kontorų – „William Hill“ – atstovas spaudai sakė, kad „tam tikrais atvejais“ lažinimasis gali būti apribojamas.

„Tai gali būti daroma dėl kelių priežasčių – piktnaudžiavimo išmokomis, nesąžiningai dažno naudojimosi specialiaisiais pasiūlymais ir pagerintomis kainomis, kurie yra skirti daugeliui žmonių, o ne keletui gudruolių“, – sakė įmonės atstovas.

Kazino visada laimi

Lošimų pramonė jau ilgą laiką taiko tokią praktiką – apriboti galimybes žaidėjams, kurie, panašu, sugeba aplošti lažybų kontoras, sakė Notingemo Trento universiteto (JK) mokslininkas Markas Griffithsas. Klasikinis pavyzdys – kazino požiūris į „kortų skaičiuotojus“. Lošimo namai tokius veikėjus labai greitai palydi pro duris, o tokia praktika neretai įvardinama kaip sukčiavimas, nors nei JAV, nei JK kortų skaičiavimas nėra neteisėtas.

M.Griffithsas iš lažybų uždirbti sugebėjusius mokslininkus prilygino kortų skaičiuotojams. „Tai visai ne sukčiavimas. Tai – matematikos pritaikymas siekiant įveikti tam tikrą sistemą“, – teigė mokslininkas. Interneto lažybų kontoros sugeba uždirbti ganėtinai didelius pelnus, todėl savo klientams prieš tam tikras rungtynes trumpą laiką gali pasiūlyti ganėtinai dosnius koeficientus. Anot Liverpulio universiteto ekonomisto Davido Forresto, tokiu būdu bandoma išsiaiškinti, kada naudojamos automatizuotos lažinimosi sistemos arba lažinasi „profesionalai“. „Tokiu būdu bandoma suvilioti robotus. Visų susigundžiusių paskyros gali būti blokuojamos“, – sakė ekonomistas.

Išsamų mokslininkų darbo aprašymą rasite šiuo adresu

 

15min.lt

Leave a Reply