Lošėjas – teismui: noriu atgauti prašvilptą turtą

Klaipėdos apylinkės teismas sulaukė dar neregėto ieškinio. Palangiškis verslininkas Kęstutis Puškorius siekia atgauti praloštus 15 tūkstančių eurų iš lošimo namų, kurie atvėrė jam duris, nors vyras buvo raštu prašęs daugiau jo neįleisti.

Beveik per dešimt metų į įvairius lošimo namus takus pramynęs 45-erių K.Puškorius prisipažįsta, kad yra visiškai priklausomas nuo azartinių lošimų.

Šeimą turinčio ir mažametį vaiką auginančio palangiškio skaičiavimais, iš viso jis yra pralošęs apie 100 tūkst. eurų.

Atsilošti praloštus pinigus atkakliai siekęs vyras nė nepajuto, kaip ištirpdavo iš verslo gaunamos pajamos, o jis pats vis giliau grimzdo į skolas.

Prašėsi būti neįleidžiamas

Prieš pustrečių metų atsikvošėjęs K.Puškorius kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą ir pareiškė norą dalyvauti savanoriškoje programoje „Nebenoriu lošti“. Vyras šiai tarnybai įteikė prašymą visam laikui jo nebeįleisti į lošimo namus.

Palangiškio prašymas 2013 metų gruodžio paskutinėmis dienomis buvo išsiuntinėtas visiems prie programos „Nebenoriu lošti“ prisijungusiems lošimų rengėjams, kurie yra pasirašę savanorišką pasižadėjimą neįleisti asmenų, nusprendusių atsisakyti azartinių lošimų.

„Po to silpnumo akimirkos pagautas dar ne kartą mėginau patekti į kai kuriuos kazino, tačiau man buvo užtrenkiamos durys“, – pasakojo savo prašymo pasekmes pajutęs vyras.

Todėl jis labai nustebo, kai užpernai pradėjo gauti azartinius lošimus rengiančios bendrovės „Nesė“ kvietimus lošti arba atvykti atsiimti buvusiam nuolatiniam kazino klientui skirto prizo.

„Nesė“ įsipareigojimų nepaisė

Telefono žinutėmis ir skambučiais pradėtas atakuoti K.Puškorius vėl įprato leisti laiką „Nesės“ lošimo namuose.

Nors palangiškis buvo raštu prašęs neįleisti jo į lošimo namus, jis netgi buvo gavęs „Nesės“ nario kortelę, kurioje fiksuojama kliento pinigų apyvarta.

Į lošimus vėl įviliotas palangiškis susizgribo tik pernai gegužę ir užpildė pakartotinį prašymą neįleisti jo į kazino.

Tačiau per pusantrų metų nuo pirmojo prašymo K.Puškorius „Nesės“ kazino lankėsi apie 30 kartų ir, jo skaičiavimais, ten pralošė ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų.

Tokią sumą jis dabar prašo priteisti iš savanoriškai duotų įsipareigojimų nevykdžiusios „Nesės“ bendrovės.

Nors „Nesės“ ir Lošimų priežiūros tarnybos pasirašyta sutartis neįleisti to prašančių asmenų ir neturi juridinės galios, K.Puškoriaus advokato Evaldo Šorio teigimu, toks susitarimas visuomenės nariams kelia pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kurie ginami įstatymų.

„Visuomenėje gera valia prisiimto įsipareigojimo nesilaikymas vertintinas kaip rimtesnis pažeidimas nei atitinkamų valstybės įstatymų leidimo ar valdymo organų priimtų aktų pažeidimas.

Teisės aktai priimami be jį pažeidusio asmens valios, o savanorišką sutartį pasirašantis asmuo įsipareigojimus prisiima gera valia“, – teigiama teismui pateiktame ieškinyje.

Kazino kaltės neįžvelgia

Toks kliento ieškinys „Nesės“ bendrovei buvo netikėtas.

„Nesė Group“ įmonių savininko Kazio Pauliko teigimu, jei žmogus tikrai nenori lošti, tai daryti jo niekas neprivers ir jis į kazino neateis.

K.Paulikas tvirtino, kad jo vadovaujama įmonė laikosi duoto pasižadėjimo neįleisti to paprašiusių asmenų, tačiau vėliau „Nesė“ iš jų dažnai sulaukia priešingo pageidavimo.

„Kodėl mes turėtume neįleisti lošti norinčio asmens, jei jis prieš patekdamas pas mus vėl užpildo prašymą jį įleisti į vidų?“ – aiškino verslininkas.

Savo atsiliepime teismui „Nesės“ įmonei atstovaujanti advokatė Gražina Mauručaitienė leido suprasti, kad laikytis savanoriško susitarimo jokios juridinės prievolės nėra.

„Vien tik teigimas, kad ieškovas buvo parašęs prašymą jo neįleisti į lošimo organizavimo vietas, o jis ten patekdavo ir lošdavo, nesuteikia pagrindo teigti, kad mūsų veiksmai buvo neteisėti.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti.

Įstatymas nenumato atsakomybės be kaltės, todėl ieškovas privalo įrodyti mūsų kaltę, kuri yra būtina sąlyga žalai atlyginti“, – rašoma „Nesės“ bendrovės atsiliepime.

Įstatymo pataisa stringa

Jei Seimas jau būtų priėmęs socialdemokrato Juliaus Sabatausko dar 2014 metais pateiktą Azartinių lošimų įstatymo pakeitimą, neįleisti į lošimo organizavimo vietas to paprašiusių asmenų kazino, lošimo namams ir lošimo automatų salonams būtų privaloma.

Už tokį azartinių lošimų organizavimo pažeidimą fiziniams asmenims būtų taikoma administracinė bauda nuo 1448 iki 4344 eurų. Už pakartotinį pažeidimą jiems grėstų net iki 7240 eurų bauda.

Tačiau po ilgai trukusio šių pakeitimų taisymo įstatymo papildymo projektas yra nugulęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris laukia pakartotinių Vyriausybės išvadų.

J.Sabatausko teigimu, pakeitimų priėmimas užsitęsė po to, kai Seime pradėjo lankytis lošimų organizatorių atstovai.

Lošimo maniją jaučia tūkstančiai

* Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 lošimo namų – kazino ir 183 lošimo automatų salonai.

* Nuo 2004 metų Lošimų priežiūros tarnybai prašymus neįleisti į lošimo organizavimo vietas iš viso yra pateikę 4237 asmenys. Iki šiol dalis jų šiuos prašymus yra atšaukę, tačiau šiandien į lošimo namus pageidauja būti neįleisti 3100 asmenų.

* Nors įstatymai draudžia lošimo įstaigose lankytis nepilnamečiams, apie 12 proc. prašymų yra pateikę asmenys iki 21 metų, kurie nurodo turintys daugiau nei 3 metų lošimo stažą. Keletas prašymų neįleisti į kazino yra gauti net iš šešiolikmečių.

* Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, dažniausiai pasirašytą susitarimą neįleisti to prašančių asmenų pažeidžia „Nesės“ tinklo lošimo įstaigos.

* Per pastaruosius dvejus metus dėl šių pažeidimų per ketvirtį sulaukiama po 7–8 rašytinius skundus.

* 2014 metais atliktų tyrimų duomenimis, per pastaruosius metus lošimo įstaigose yra lankęsi 7 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai apklausus tikslinę dažniausiai lošiančių 18–45 metų vyrų grupę paaiškėjo, kad lošimo įstaigose yra žaidę apie pusę respondentų.

* Šie tyrimai leidžia daryti išvadą, kad lošimo įstaigose kasmet apsilanko daugiau kaip 100 tūkst. asmenų.

 

lrytas.lt