Pakeitus loterijų apmokestinimą, sportą pasieks daugiau lėšų

Pakeitus loterijų apmokestinimą, sportą pasieks daugiau lėšų 2021-10-15 16:10

Seimui pakeitus loterijų organizatorių apmokestinimą ir nustačius jiems 13% mokestį nuo išplatintų bilietų, šalies sportas kitąmet gautų pora milijonų eurų daugiau nei numatyta dabar, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Papildyta Paralimpinio komiteto vadovo M. Biliaus ir parlamentarų pasisakymais

Jurgita Šiugždinienė teigia, kad dabar 2022 metų biudžete sporto finansavimui numatyta beveik 21 mln. Eur.

„2022 metais 20,9 mln. Eur biudžete numatyta sportui. Priėmus įstatymą, (...) turėsime papildomą poros milijonų finansavimą“, – penktadienį sakė ministrė Seimo Biudžeto ir finansų komitete, svarstant siūlymą, kad loterijų organizatoriai neprivalėtų sportui skirti dalies lėšų už išplatintus bilietus.

„Šiuo sprendimu didiname finansavimą aukštam sportiniam meistriškumui“, – pridūrė J. Šiugždinienė.

Tuo metu Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas Mindaugas Bilius abejoja, ar pakeitus sporto finansavimo principą, nesumažės sportuojančių žmonių su negalia finansavimas.

Pasak jo, iš 500.000 Eur organizacijos metinio biudžeto tik 80.000 gaunama iš valstybės biudžeto, kitos lėšos yra rėmėjų pinigai.

„Apie 420.000 Eur iš loterijų organizatorių gauname“, – teigė jis.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys siūlo nustatyti konkretų Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimo dydį, susietą su galutine sportui skiriamų pinigų suma.

„Būtų numatytas procentas lėšų nuo bendrai sportui skiriamų. Kai mes sumesime į vieną kibirą visą tą finansavimą, nebūtinai iš to kibiro vienodai visi vėl gaus. Gali būti, kad vieni gaus daugiau, o kiti mažiau“, – siūlė V. Gapšys.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Lino Obcarsko teigimu, nauja tvarka, kuri neleistų mažėti sporto finansavimui, turėtų būti sukurta iki 2022-ųjų vasario 1-osios.

„Reiškia, kitais metais pusę metų galiotų sena tvarka, o nuo liepos 1-osios įsigaliotų nauja. Sukursime modelį, kad finansavimas bus palankesnis negu dabar esamas“, – žadėjo viceministras.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pasiūlė naują tvarką atnešti į komitetą: „Kad matytume, kas daroma, ir nebus jausmo, kad kažkur kažkas klimpsta“.

Keisti šalies sporto finansavimo formulę siūlo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir daugiau kaip 20 parlamentarų grupė.

„Šis modelis sako, kad sportas turi būti arčiau valstybės nei arčiau loterijų verslo. Jis nėra blogis, (...) tiesiog jis tiek, kiek galėjo, pasirūpinti sportu iki šiol, jis tą padarė. Padėkojus dabar perimame estafetę ir keliame sportą į visai kitą lygį“, – posėdyje teigė M. Majauskas.

Iniciatoriai sako, kad pakeitus tvarką Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimas išaugtų.

Dabar pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5% išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8% skiria paramos gavėjams.

Komitetas penktadienį pritarė Lošimų priežiūros tarnybos siūlymui įpareigoti loterijų organizatorius iki 2022 metų liepos 15 dienos pervesti paramos gavėjams 8% per antrąjį ketvirtį išplatintų bilietų vertės.

Pernai loterijų organizatorių skiriama parama buvo 8,5 mln. Eur, todėl papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto sudarytų apie 3 mln. Eur.

LTOK priklauso 51% bendrovės „Olifėja“ akcijų, ji valdo 75% loterijų verslo Lietuvoje. 2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. Eur, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,46 mln. Eur) ir jos išmokėti dividendai (3,59 mln. Eur).

Pasak M. Majausko, nėra nė vienos valstybės, išskyrus Lietuvą, kurioje nacionalinis olimpinis komitetas būtų pagrindinis loterijų organizatorius.

2018 metais Finansų ministerija siūlė didinti LTOK skiriamą finansavimą, jei pinigai būtų skiriami iš biudžeto, tačiau LTOK šiam siūlymui tuo metu nepritarė.