Loterijos Amerikoje

Loterijos Amerikoje 2021-03-12 15:59

Ankstyvoji Amerikos vyriausybė pildyti biudžetą pradėjo ne didindama mokesčius, o pradėjusi organizuoti loterijas. Ar sukilus kolonijoms, valstybinių loterijų organizavimas padėjo naujajai tautai išsigelbėti?

PAIEŠKOS SENUOSE LAIKRAŠČIUOSE


XIX amžiaus pabaigoje Ainsworth‘as Rand‘as Spofford‘as, šeštasis kongreso bibliotekininkas, nusprendė užsiimti ankstyvųjų Amerikos laikraščių peržiūromis, norėdamas rasti juose kokių nors įrodymų apie ankstyvąsias valstybines loterijas.

Jo „radybos“ buvo 1720 m. vasario mėnesio „American Weekly Mercury“ laikraštis. Jame ir buvo išspausdinta, kaip pažymėjo A. R. Spofford‘as, ne pirmoji loterija apskritai, bet pirmoji, kuri buvo spausdinta laikraštyje. Kaip rašoma 1720 m. „American Weekly Mercury“ laikraštyje, loterijos pranešime nurodoma, kad bus parduota 350 loterijos bilietų, kurių 1 kainuos 20 šilingų. Laimėjimas? Naujas mūrinis namas Filadelfijoje.

Filadelfijos, kuri tais laikais pralenkė Bostoną, kaip didžiausią kolonijų miestą, augimą nemaža dalimi lėmė būtent organizuojamos loterijos. „Tai buvo laikoma savotišku savanorišku mokesčiu už gatvių asfaltavimą, prieplaukų ir pastatų įrengimą, kartu tai buvo ir laimėjimus tiems, kuriems pasisekdavo nusipirkti bilietus su laimingais skaičiais“, – 1893 m. rašė A. R. Spofford‘as.
Filadelfijos gyventojai, organizuodami loterijas, pastatė Delavero upės užtvanką (kad apgintų miestą), statė tiltus ir tiesė kelius, vedančius iš kaimų į miestą. Ir tai buvo toli gražu ne vienintelis miestas Amerikos kolonijose, kuris augo dar ir todėl, kad žmonės mėgo bandyti savo laimę skaičiuose.

XVII ir XVIII amžiuje loterijos tapo klestinčiu tiek viešuoju, tiek privačiu verslu. Be jų, teigiama, kad ankstyvoji Amerika nebūtų buvusi tokia, kokia tapo.

IŠ EUROPOS Į AMERIKĄ


Loterijos į Ameriką atkeliavo iš Europos, kur populiarios tapo dar XVI amžiuje. Pasak vieno mokslininko, pirmoji Europoje loterija, kurią rengiant buvo surinkta pajamų į valstybės iždą ir kurios metu buvo pasiūlytas piniginis prizas, buvo surengta dar 1530 metais Florencijoje, Italijoje. Netrukus po to italų pavyzdžiu pasekė Prancūzija, o 1569 m. ir Britanijos karališkieji rūmai pritarė loterijos organizavimui šalyje.
Iki pat 1700-ųjų loterijos buvo populiarus būdas rinkti pinigus įvairiems projektams, be to, tai buvo laikoma ne tiek nuodėmingu užsiėmimu, kiek pilietine pareiga. Kaip praneša „The Independent“, XVIII a. pradžioje netgi Kenterberio (Canterbury) arkivyskupas leido loterijoms, finansuojančioms Britų muziejų ir Vestminsterio tiltą, naudoti savo gerą vardą.

LOTERIJOS IŠLIKIMUI


Skamba gana dramatiškai, tačiau nuo pat pirmųjų Amerikos kolonijų istorijos dienų, loterijos vaidino svarbų vaidmenį įvairių projektų vykdyme, gelbėjo naujakurius nuo bado. Kai kolonijos sukilo prieš karūną, loterijos taip pat padėjo naujosioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms išgyventi.

Kai kolonijos laimėjo karą, naujosios valstijos, siekdamos gauti pajamų, dėjo dideles viltis į loterijas. Iš dalies todėl, kad nenorėjo apkrauti mokesčiais naujųjų nepriklausomų valstijų gyventojų, kurie jau ir taip sukilo prieš centrinės valdžios vykdomą mokesčių politiką.
Organizuojant loterijas buvo finansuojamos pirmosios šalies mokymo įsitaigos tokios, kaip Naujojo Džersio koledžas (vėliau pervadintas į Prinstono), Dikinsono koledžas, Harvardas ir Jeilis, taip pat daugelis bažnyčių ir žymių pastatų, įskaitant Bostono „Faneuil“ salę, kurią buvo būtina atstatyti po didelio gaisro 1761 m.

REPUTACIJĄ APRAIZGĖ KORUPCIJA


Kaip bebūtų, XIX amžiuje loterijų populiarumas gerokai smuktelėjo, jos pasidavė korupcijai. Buvo pakankamai lengva paskelbti loteriją, pritraukti žaidėjų ir parduoti bilietų, o vėliau sėkmingai slapstytis su surinktais pinigais taip ir neišmokėjus pažadėto laimėjimo. Blogiausią reputaciją 1889 metais loterijoms užtraukė viena korumpuota Luizianos valstijos loterijos kompanija.

Niujorke ir Masačiusetso valstijose loterijos buvo uždraustos 1830-aisiais, o vėliau ir dauguma kitų valstijų pasekė šiuo pavyzdžiu. Valstybinės loterijos taip ir nebetapo populiarios iki pat XX a. II pusės, kai valstijos vėl pradėjo jas organizuoti. Visgi tai buvo puiki priemonė surinkti pajamų nedidinant mokesčių.