Lošėjo išpažintis: dėl azarto paaukojau neįtikėtinai daug

Lošėjo išpažintis: dėl azarto paaukojau neįtikėtinai daug 2020-10-30 18:12

Kas yra azartas? Laisvalaikio praleidimas ar priklausomybė? Ne, tai tiesioginis kelias į nervinį stresą, melą, artimųjų skausmą. Mano vardas Tadas, gyvenu viename Lietuvos didmiestyje. Buvau priklausomas nuo nuo azartinių lošimų daugiau nei 8 metus, tačiau artimų žmonių pagalba šią priklausomybę pavyko įveikti.

Pati pradžia buvo labai įdomi. Netikėtai paskambinęs draugas pasiūlė: „Atvažiuok iki lošimų automatų punkto, ten aš su tavo kaimynu lošiu."

Nuvažiavus iš karto mane sužavėjo lošimo aparatų šviesų gausa, kuri užpildo prieblandą ir paverčia ją lyg neatrastu labirintu. Kiek pamenu, pirmas išėjimas iš lošimo automatų punkto buvo su plius 120 litų. Jau kitą dieną aš sėdėjau vienas pats kazino. Lošdavau tol, kol nebelikdavo pinigų. Tas azarto jausmas greitai mane nuvedė į greituosius kreditus – jei trūkdavo pinigų, o dažniausiai taip ir būdavo, skolindavausi iš jų. Viskas laikui bėgant tapdavo dar blogiau, o skolų našta tapdavo vis didesnė. Tada kreipdavausi į tėvus, pripažindamas kad klydau. Tokių prisipažinimų būdavo ne vienas ir ne du.

Bėgant laikui susipažinau su brangiu sau žmogumi. Mylėjau jį be proto iki dangaus ir atgal. Susipažinęs su tuo žmogumi net buvau pamiršęs apie lošimo namus. Tačiau jis įspėjo mano simpatiją, kad aš turiu tokių priklausomybių. Nuo to laiko viskas sparčiai ritosi žemyn. Netekau savo simpatijos, su kuria, manau, būčiau gyvenime pajutęs palaimą ir sukūręs laimingą šeimą. Po išsiskyrimo vėl pradėjau vaikščioti po lošimo namus. Ir tai tęsėsi nuolat. Mane ten vesdavo noras laimėti, siekiau atsilošti prarastus pinigus.

Po išsiskyrimo su simpatija po metų sukūriau šeimą su kita moterimi. Tačiau nebuvau toks laimingas, koks buvau su savo buvusia simpatija. Dar po metų laiko gimė sūnus. Atrodė, kad gyvenimas juda į priekį, tačiau po beveik 5 metų mano santuoka subyrėjo... Nedetalizuosiu, bet tai įvyko ne dėl lošimų pasekmių, juk savo priklausomybę jau buvau įveikęs.

Po metų emigravau į Rytų Europą dirbti ir pamačiau, kad nemažai kolegų irgi turi polinkį azartiniams lošimams, tik jų lošimo vieta tampa lošimo portalai. Dabar matydamas lošiantį žmogų iš šalies, matau ankstesnį save, pilną streso ir skausmo bei neapykantos sau. Man įdomu būtų sužinoti, kokiu reikia būti optimistu, kad nesigraužti pralaimėjus keliolika tūkstančių eurų.

Žinau, daugelis norės sužinoti, kaip įveikti priklausomybę lošimams: tai didelis darbas su savo pasąmonę ir didelis artimųjų noras tave ištraukti iš šios priklausomybės. Linkiu visiems ją įveikti ir gyventi tikrą gyvenimą.

 

delfi.lt