KTU informatikos dėstytojas: „Sportinis pokeris – matematikos, psichologijos ir sociologijos derinys“

KTU informatikos dėstytojas: „Sportinis pokeris – matematikos, psichologijos ir sociologijos derinys“ 2016-02-10 10:46

Kauno technologijos universiteto (KTU) tinklapyje ktu.edu pasirodė interviu su universiteto informatikos dėstytoju Andrej Afonin, kuriam jau daug metų svarbia laisvalaikio dalimi yra tapes sportinis pokeris. Lietuvos sportinio pokerio federacijos (LSPF) turnyrų senbūvis papasakojo apie savo santykį su žaidimu, kurį įvardino, kaip matematikos, psichologijos ir sociologijos derinį.

Prieš septynerius metus pokeriu susižavėjęs KTU dėstytojas Andrej Afonin šiandien yra pripažintas žaidėjas, tarptautiniuose turnyruose dalyvaujančios Lietuvos sportinio pokerio komandos narys. Labiausiai jį žavi šio proto žaidimo tarpdiscipliniškumas – gerų rezultatų pasiekia gebantys sujungti skirtingų mokslų žinias.

KTU dėstytojo teigimu, ne iš pinigų žaidžiamas pokeris yra lyg savęs išbandymas. Norėdamas sėkmingai žaisti, turi būti ne tik psichologiškai stiprus, t. y. pažinoti save, suvokti kitų žaidėjų veiksmų priežastis, bet ir fiziškai ištvermingas – pokerio turnyrai neretai vyksta 2-5 dienas po 8-12 valandų per dieną, todėl fizinis pasirengimas ir ištvermė padeda neprarasti budrumo.

„Pokeris – kantrybės, susitvardymo, šaltakraujiškumo, pastabumo, pozityvumo ir imlumo reikalaujantis žaidimas“, – trumpai proto žaidimą apibūdina A. Afonin.

– Pokeriu susidomėjote prieš 7 metus, o po penkerių metų praktikos jau buvote pakviestas į Lietuvos sportinio pokerio komandą, kuri šaliai atstovauja tarptautinėse sportinėse varžybose. Kuo jus sužavėjo šis kortų žaidimas? Kaip jį apibūdintumėte?, – ktu.edu paklausė A. Afonin.

– Man patinka iššūkiai, kuriuos turiu įveikti žaisdamas pokerį. Pokeris yra socialinis žaidimas: žmonės prie stalo praleidžia valandas, tad nori nenori pamažu pradeda bendrauti vieni su kitais, dalinasi savo istorijomis, aptarinėja įvykius bei sužaistas rankas. Tai puiki socializacijos priemonė.

Pokeris yra įvairių disciplinų panaudojimo įrankis: matematikos, psichologijos bei sociologijos derinys. Matematika turi didžiausią svorį – žaidimo metu reikia nuolat skaičiuoti tikimybes ir santykius, psichologija padeda suprasti, ką ir kodėl darė ar kalbėjo žaidėjai tam tikru momentu prie stalo, įvertinti neverbalinę kūno kalba. Socialiniai sugebėjimai padeda bendrauti su įvairiais žmonėmis – nuo studento iki verslininko – prie stalo.

– Gajus stereotipas, kad pokeris yra priklausomybę sukeliantis azartinis žaidimas. Ar sutiktumėte?

– Lietuvoje pokeris nuo 2010 metų yra pripažintas sporto šaka, tai yra viena iš proto žaidimų (angl. mind games) rūšių. Lietuvos sportinio pokerio federacija rengia turnyrus visoje šalyje, kur pokerio mėgėjai gali nemokamai išbandyti savo jėgas.

Baimės kyla iš nežinojimo. Jei žmogus nėra susipažinęs su tam tikra veikla ar reiškiniu, jį tai baugina. Prie nepagrįstų baimių atsiradimo nemažai prisideda artimų žmonių, pažįstamų bloga patirtis azartinių žaidimų lošimo namuose. Pokeris dažnai tapatinamas su kazino. Su juo nesusipažinę žmonės dažnai deda lygybės ženklą tarp pokerio ir kazino, o tai yra visiškai neteisinga.

Žinoma, pokeris, kaip ir bet koks kitas žaidimas ar veikla, turi būti „vartojamas su saiku“. Jei hobis pradeda kenkti santykiams su aplinkiniais, trukdo dirbti ar vykdyti tam tikrus įsipareigojimus, tuomet tai yra liga. Nejaučiant ribų ir „Candy Crush“ gali tapti priklausomybe.

– Dėstote KTU Informatikos fakultete. Ar teko prie žaidimo stalo susitikti su savo studentais? Kokia jų reakcija?

– Taip, teko. Reakcijos būna labai teigiamos ir draugiškos. Prie stalo mes esame lygiaverčiai varžovai su vienodomis pradinėmis sąlygomis. Studentai, be abejo, stengiasi nugalėti bei kiek daugiau, nei prieš kitą varžovą, blefuoti. Žinodamas tai, koreguoju savo žaidimą ir stengiuosi tuo pasinaudoti.

– Kas svarbiau geram pokerio žaidėjui – praktinis pasiruošimas ar įgimtos savybės?

– Gero žaidėjo savybės – kantrybė, susitvardymas, šaltakraujiškumas, pastabumas, pozityvumas ir imlumas.

Kad ir koks būtum gabus iš prigimties, to nepakaks, kad sėkmingai žaistum. Kaip ir bet kurioje srityje, turi mokytis, daug skaityti, analizuoti savo bei kitų žaidėjų strategijas. Neanalizuodamas savo žaidimų, sesijų, gerų rezultatų nepasieksi. Pokeris yra labai panašus į šachmatus: išmokti ėjimus bei kombinacijas yra labai paprasta, tačiau be nuolatinio darbo, pastangų gerų rezultatų pasiekti neįmanoma.

– Esate KTU Informatikos fakulteto dėstytojas. Kokios žinios, kaip informatiko, padeda Jums, žaidžiant pokerį?

– Pokeris sudarytas iš daug dedamųjų (matematika, psichologija, sociologija). Tiksliau gal būtų galima pasakyti, kad apskritai aukštasis išsilavinimas duoda tam tikrų privalumų, nes universitete studentai yra mokomi žiūrėti į užduotis kompleksiškai ir tarpdiscipliniškai, t.y. taikyti žinias iš skirtingų mokslo šakų.

– Kokie skirtumai yra tarp mėgėjo ir profesionalaus pokerio žaidėjo?

– Profesionalūs žaidėjai tik dalį laiko praleidžia žaisdami žaidimą. Kita dalis yra skirta savo žaidimo analizei, klaidų paieškai ir šalinimui, kitų žmonių strategijų analizei. Profesionalūs žaidėjai daug laiko praleidžia ir bendraudami įvairiuose forumuose, nes tai padeda suprasti, kaip mąsto kiti žmonės, kaip jie elgiasi tam tikrose situacijose.

 

15min.lt