Kodėl ministerija ir toliau didina mokestinę naštą antžeminiams lošimams?

2021-09-17 22:51

Per pandemiją nuotolinių lošimų pajamos (statymai) Lietuvoje išaugo 345 proc. iki 937,2 mln. eurų. Tačiau Finansų ministerija į tai visiškai nekreipia dėmesio – ir toliau siūlo didesnę mokestinę naštą antžeminiams lošimams, jų organizavimą netiesiogiai verčia nutraukti.

Pasak Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovų, tokia valstybės politika yra neatsakinga ir žalinga, nes nuosaikių B kategorijos lošimų vietą užimtų žymiai didesni socialiai rizikos neribotų statymų lošimai.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenys rodo, kad 2021 metais per pirmąjį pusmetį nuotoliniais lošimais Lietuvoje padaryta statymų už 937,2 eurų, kai iki pandemijos, 2019-ųjų atitinkamą laikotarpį, nuotolinių lošimų statymai siekė tik 271,7 mln. eurų.

„Pandemijos laikotarpiu nuotoliniai lošimai ir loterijos tapo vienintelėmis lošimų ir loterijų paslaugomis. Nuotolinių lošimų plėtra pasiekė iki šiol niekada Lietuvoje nematytą mastą ir toliau nesustoja augti. Tačiau šiuos esminius rinkos struktūros ir pasiūlos pokyčius atsakingi Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vadovai ignoruoja, „nepastebi“ jų daromo neigiamo poveikio antžeminių lošimų rinkai, valstybei ir vartotojams. Nuotolinių lošimų ekonominė nauda valstybei yra mažesnė, o galima socialinė ir finansinė rizika vartotojams yra nepalyginamai didesnė. ES valstybės imasi sisteminių priemonių, kurios riboja agresyvių nuotolinių lošimų plėtrą, koncentruojant vartotojų dėmesį į nuosaikių lošimo rūšių paslaugas, o Lietuva kaip tik agresyvius lošimus skatina, verčia vartotojus rinktis didžiausios socialinės rizikos lošimų formą“, – sakė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas.

Pasak jo, vietoje deramo reagavimo į per paskutinius pusantrų metų pasikeitusią faktinę situaciją rinkoje, rugsėjo 3 dieną ministerija pristatė ir gavo Vyriausybės pritarimą siūlymui nustatyti 18 proc. specialųjį lošimų mokesčio tarifą antžeminiams B kategorijos lošimams, kurie nuo pandemijos pradžios daugiau nei pusė laiko nedirbo ar dirbo su ribojimais. Devynis mėnesius negavo pajamų, bendrovių likvidumą išlaikė iš savo rezervų ir tuo pat metu investavo daugiamilijonines sumas į privalomą lošimo įrangos sujungimą.

Kaip teigiama, visiškai ignoruota aplinkybė, kad nuo 2020 metų pradžios B kategorijos lošimams mokestis buvo be jokių argumentų ir apskaičiavimo metodikos neproporcingai padidintas 50 proc. Tuo pat metu kartais augančių neribotų statymų nuotolinių lošimų, patiriančių gerokai mažiau veiklos kaštų ir veiklos ribojimų, Finansų ministerija esą „nepastebi“, kad jie apmokestinami 13 proc. tarifu, o Asociacijos siūlymus diversifikuoti mokestinę aplinką (ribotų statymų lošimus apmokestinti mažesniu tarifu, nei neribotų lošimų sektorių – aut. past.) pagal brandžių Europos šalių patirtį, ignoruoja.

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovai piktinasi, kad tik Lietuvoje egzistuoja atvirkštinis modelis, kai mažesnės rizikos lošimai apmokestinami labiau už didesnę riziką turinčius.

Daugiausia antžeminių lošimų vietų (120 punktų visoje Lietuvoje) atstovaujančios asociacijos vadovas sako, kad tokiais siūlymais siekiama sužlugdyti antžeminius lošimus organizuojančias bendroves, priversti jas baigti veiklą arba ją perkelti į internetą ir ten konkuruoti su jau įsitvirtinusiais agresyviausių ir didžiausią socialinę bei finansinę riziką turinčių neribotų statymų (A kategorijos) lošimų senbuviais.

Be to, anot O. Smirnovo, būtent pandemijos laikotarpiu atsiskleidė iki šiol Lošimų priežiūros tarnybos nutylėti duomenys – nuo pandemijos pradžios Apribojusių savo galimybių lošti asmenų registre įrašytų asmenų skaičius išaugo nuo 11,5 tūkst. 2020-ųjų pradžioje iki 21,2 tūkst. 2021 metų liepos 31 dieną.

Tačiau šiuo laikotarpiu antžeminiai lošimai esą neorganizuoti arba organizuoti itin smarkiai apribojus jų veiklą. Tuo tarpu agresyviausių neribotų statymų nuotolinių lošimų statymų suma išaugo beveik 3,5 karto, nuotolinių lošimų organizatorių veiklos pajamos (suma, iš visų statymų atėmus visus išmokėtus laimėjimus – aut. past.) išaugo apie 2,9 karto. Tai esą patvirtina, kad būtent nuotoliniai agresyviausi neribotų statymų lošimai ir kelia didžiausią socialinę ir finansinę riziką, į kurią piliečiai reaguoja, teikia prašymus registrui ir atsiriboja nuo lošimų iš viso.