Kalėdinių loterijų tradicijos: skirtingos bilietų kainos ir įspūdingi priziniai fondai

2021-12-25 12:03

Įspūdingi loterijų laimėjimai kasmet vilioja milijonus žmonių, norinčių išbandyti savo sėkmę. Neabejotinai kiekvienas nori tapti laimėtoju. Anksčiau stebindavo galimybė laimėti milijoną, o dabar nuostabos nekelia dešimtys ar šimtai milijonų. Visgi kai kurios sumos vis dar verčia iš koto: štai kad ir vienas didžiausių laimėjimų pasaulyje – daugiau nei pusantro milijardo JAV dolerių, kurį vienas laimingasis anonimiškai atsiėmė Amerikoje. Vis dėlto ne viską loterijose lemia tik pinigai. Populiariausias ir didžiausias metų žaidimas Ispanijoje yra Kalėdų loterija „El Gordo“, jos kulminacija įvyko vakar, gruodžio 22 d. Loterijos taisyklės ir visos šalies gyventojų įsitraukimas visų pirma sukuria šiltą bendrystės jausmą.

Nuo lėšų rinkimo kariams iki šventinės tradicijos

Pasivaikščiokite po bet kurį Ispanijos miestą ar miestelį šventiniu laikotarpiu ir pamatysite, kaip juose gyvuoja ši vietinių taip mėgstama tradicija. Eilės nusidriekia nuo loterijos kabinų ir vingiuoja gatve po mirgančiais šventiniais žibintais. Milijonai ispanų perka loterijos bilietą (ar kelis) nekantraudami išbandyti savo šansą laimėti didįjį prizą žinomoje „El Gordo“ (liet. storulio) loterijoje, rašo madridfoodtour.com

Nepaisant smagių emocijų, kurias šiais laikais loterija kelia visoje Ispanijoje, jos šaknys niūresnės. Pati pirmoji kalėdinė loterija įvyko Kadiso mieste 1812 m., kai Vyriausybė ją nustatė kaip būdą surinkti pinigų Ispanijos kariams, kovojantiems su Napoleono armija.

Anksčiau vienas loterijos bilietas kainavo 40 realų, šiuolaikine valiuta tai prilygtų šešiems euro centams. Pagrindinis prizas buvo tuo metu milžiniški 8000 pesetų, šiandien tai sudarytų kiek mažiau nei 50 eurų.

Šiandien vidutinis ispanas kasmet loterijai išleidžia daugiau nei ši suma – vidutiniškai 66 eurus. „El Gordo“ laimėjimas, žinoma, taip pat padidėjo. Pagrindinis prizas šiuo metu siekia apie 4 mln. eurų, be to, žaidėjų laukia šimtai mažesnių prizų.

Didžiausias prizas – pasidalijimas sėkme

Tiesa ta, kad Ispanijos kalėdinės loterijos išskirtinumas yra ne pinigų suma, kurią gauna laimėtojai, o idėja pasidalinti prizą tarp šeimos narių, draugų, kaimynų, tos pačios vietos lankytojų ir panašiai.

Visas loterijos bilietas kainuoja 200 eurų ir nėra kiekvienam įkandamas. Tačiau bilietas gali būti padalytas į 10 dešimčių (décimo), kurių kiekviena kainuoja 20 eurų. Kiekviena bilieto dešimtis turi tą patį penkių skaičių derinį, tad laimėjus prizas padalijamas visiems, kurie dalijasi tuo pačiu deriniu.

Pinigų prizo padalijimas – priežastis, kodėl Ispanijos kalėdinė loterija yra tokia mėgstama tradicija. Loterijos šūkis – El mayor premio es compartirlo (liet. „Didžiausias prizas – pasidalijimas“).

Bilietus dalijasi ir restoranų bei barų nuolatiniai lankytojai

Participación vadinama mažesnė dešimties (décimo) dalis, kainuojanti pigiau. Daugelis mažų įmonių ar net kai kurie asmenys nusiperka décimo, o paskui kiekvieną iš jų padalija į tam tikrą dalyvių skaičių, kad kiti galėtų įsigyti décimo savininko pasirinkta kaina. Daugelis barų, restoranų, bakalėjų, užeigų ar parduotuvių parduoda ir participación.

Tose vietose, kur parduodami loterijos bilietai, galima pamatyti klausimą Y si toca aquí? (liet. O kas, jei pagrindinis prizas bus laimėtas čia?).

Tarkime, kad perkate décimo arba participación su numeriu 05714 savo mėgstamame bare. Jei laimės šis skaičių derinys, jūs ir visi kiti, kurių bilieto numeris yra 05714 (greičiausiai kiti nuolatiniai tos pačios vietos klientai), gausite dalį prizo.

Laimėjimą pasidalijo vieno miestelio gyventojai

2012 m. graikų režisierius Costis Mitsotakis buvo vienintelis žmogus mažame Sodeto miestelyje, neįsigijęs loterijos bilieto. Tais metais laimėtas pagrindinis prizas buvo padalytas 250 Sodeto gyventojų, sudarančių 70 namų ūkių.

Kiekvienas namų ūkis tais metais laimėjo daugiau nei 100 000 eurų.

Laimei, C. Mitsotakio istorija turi laimingą pabaigą. Po loterijos praturtėjęs kaimynas panaudojo savo piniginio prizo dalį tam, kad nusipirktų žemę, kurią C. Mitsotakis bandė parduoti, taigi galiausiai laimėjo ir jis.

Įdomybės, kaip siekiama prisišaukti sėkmę

Nors sėkmę loterijoje lemia tik atsitiktinumas, nemažai ispanų linkę ieškoti bilietų su skaičiais, kurie turėtų jiems kokią nors simbolinę reikšmę.

Pavyzdžiui, ieško derinių, kurie žymėtų vaiko ar partnerio gimimo, vestuvių datą, ir panašiai.

Taip pat dalis ispanų tiki ir tam tikrais ritualais. Štai keli jų: dešine koja įeiti į loterijos parduotuvę, patrinti bilietus ant plikos galvos, nėščios moters pilvo ar katės. Kai kurie žaidėjai netgi saugo loterijos bilietus prie šventojo ar Mergelės Marijos statulėlės.

Kulminacija – tris dienas prieš Kalėdas traukdami laimingus skaičius dainuoja našlaičiai

Kadangi loterijos bilietų prekyba prasideda jau liepos viduryje, dalijimasis ir jaudulys, susijęs su Ispanijos Kalėdų loterija, užima net pusę metų. Kulminacija pasiekiama gruodžio 22 d., 21 val., kai milijonai žmonių visoje šalyje susirenka žiūrėti, kaip bus traukiami skaičiai.

Įdomu, kad kamuoliukus traukia vaikai, Madrido San Ildefonso pagrindinės mokyklos mokiniai. Iš dviejų indų jie ištraukia po mažą medinį rutulį: ant vieno būna bilieto numeris, o ant kito – piniginis prizas. Visa tai vaikai daro dainuodami.

Kodėl jiems teko tokia svarbi ir garbinga pareiga? Ši tradicijos dalis siekia buvusias San Ildefonso mokyklos, kaip vaikų namų, dienas.

Legenda pasakoja, kad našlaičiai keliaudavo Madrido gatvėmis dainuodami kalėdines giesmes. Jie atkreipė miesto ir loterijos pareigūnų dėmesį, – šie nusprendė, jog našlaičiai yra sąžiningi ir patikimi, tad davė jiems užduotį traukti loterijos skaičius.

Nuo angeliškų vaikų balsų iki džiaugsmo ašarų ir laimėtojų išpilstytų ispaniško putojančio vyno butelių. Ispaniška kalėdinė loterija išties stebuklinga, ypač kai ja dalijamasi.

Įspūdingi laimėjimai dalyvaujantiems Amerikoje vykstančiose loterijose

„Mega Millions“, iš pradžių vadinta „The Big Game“, yra Amerikos loterija. Nuo 2020 m. sausio 30 d. žaidžiama 45 JAV valstijose, Kolumbijos apygardoje ir JAV Mergelių Salose.

„Mega Millions“ tiražai vykdomi 23 val. antradienio ir penktadienio vakarais, įskaitant šventes. Loteriją administruoja 12 originalių loterijų konsorciumas.

Vienas loterijos bilietas su vienu skaičių deriniu kainuoja 2 JAV dolerius. 47 „Mega Millions“ vietose, išskyrus Kaliforniją, siūloma ir papildoma funkcija, vadinama „Megaplier“ (ji papildomai kainuoja dar 1 JAV dolerį). Su tokiu pasirinkimu visi žaidėjo laimėti prizai, išskyrus didžiausią – jackpotą, būtų dauginami 2, 3, 4 arba 5 kartus. Konkretus daugiklis išrenkamas atsitiktinai prieš kiekvieną tiražą.

Didžiausias kada nors laimėtas jackpotas („Aukso puodo“ atitikmuo) per visą „Mega Millions“ istoriją siekė 1,537 mlrd. JAV dolerių. Jį 2018 m. spalio 23 d. laimėjo vienas žaidėjas, bilietą nusipirkęs Pietų Karolinoje. Laimėtojas anonimiškai atsiėmė prizą 2019 m. kovo mėn.

„Powerball“ loteriją siūlo 45 valstijos, Kolumbijos apygarda, Puerto Rikas ir JAV Mergelių Salos. Ją koordinuoja Multi-State Lottery Association (MUSL), ne pelno siekianti organizacija. Nuo pradinio traukimo 1992 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. „Powerball“ traukimai vyko du kartus per savaitę. Dabar loterijos traukimai vyksta kiekvieną pirmadienio, trečiadienio ir šeštadienio vakarą, 22.59 val., „Universal Studios“ Orlande, Floridoje.

Nuo 2015 m. spalio 7 d. žaidime naudojamas toks principas: žaidėjas turi atspėti 5 pagrindinius skaičius (iš sekos nuo 1 iki 69) ir vieną „Powerball“ skaičių iš sekos nuo 1 iki 26), todėl šansas laimėti jackpotą žaidime yra 1 iš 292 201 338.

Minimalus reklamuojamas „Powerball“ jackpotas yra 20 milijonų dolerių, mokamas 30 metinių mokėjimų dalimis, arba laimėtojas gali pasirinkti vienkartinę išmoką. Viena vienkartinė išmoka bus mažesnė už laimėjimų sumą, išmokėtą per 30 metinių mokėjimų. Taip yra dėl taikomų mokesčių (kiekviena valstija taiko savo nustatytą mokesčių tarifą) – didelė suma apmokestinama didesniais mokesčiais, taip pat dėl neišmokėtos laimėjimo dalies investavimo uždarbio.

2016 m. sausio 13 d. „Powerball“ žaidėjas iškovojo didžiausią loterijos jackpotą istorijoje – 1,586 mlrd.

Pirmoji loterija Europoje – Belgijoje

Nuo XV iki XVII a. loterijos buvo paplitusios visoje Europoje. Pirmasis loterijos paminėjimas Europos šalyse siejamas su loterija, kurią surengė flamandų menininko Jano van Eycko našlė per 25-ąsias vyro mirties metines. Loterija vyko Briugėje, šiandieninėje Belgijoje, datuojama 1466 m. vasario 27 d., rašo medium.com.

Loterijos metu surinktos lėšos buvo skirtos miesto vargšams remti.

Po 1466 metų Belgijoje buvo rengiamos visokios loterijos, kurios padėjo statyti koplyčias, kanalus, uosto įrenginius.

1515 m. įvykiai, nutikę anuometinėje Genujos Respublikoje, atskleidžia mums žodžio „loterija“ kilmės paslaptį. XVI amžiuje Genujoje per rinkimus į vietos savivaldos organą (Didžiąją tarybą) buvo išrinkta 90 kandidatų, tada iki galutinio turo reikėjo išrinkti tik 5 verčiausius kandidatus. Norint sprendimą patikėti likimui, kandidatų atranka buvo vykdyta specialaus žaidimo forma – atsitiktinai iš 90 kandidatų ištrauktos 5 asmenų pavardės. Šis žaidimas buvo pavadintas „Lotto“, kuris išvertus iš italų kalbos reiškia „likimas“.

1520–1532 m. Prancūzijos karalius Pranciškus I išleido dekretą dėl loterijos, siekdamas pagerinti valstybės iždo padėtį. Loterijos ratai, iš kurių bilietus traukė piliečiai, buvo sumontuoti keliuose Prancūzijos miestuose: Paryžiuje, Lione, Strasbūre, Bordo ir Lilyje.

Italijoje viena pirmųjų didelio atgarsio sulaukusių loterijų yra „De Lotto de Firenze“, surengta 1530 m. Florencijoje. Tai viena pirmųjų loterijų, kurios metu buvo traukiami piniginiai prizai, todėl pasižymėjo precedento neturinčia sėkme ir greitai išplito į kitus šalies miestus, o nuo 1863 metų dabartinės Italijos teritorijoje buvo rengiamos nuolatinės nacionalinės loterijos.

1726 m. Olandijoje (Nyderlandai) buvo suformuota ir surengta seniausia ir iki šiol veikianti klasikinė skaitinė loterija – reikšmingas įvykis loterijų kūrimo ir raidos istorijoje. Pirmoji skaitinė loterija, surengta Nyderlanduose, paskatino greitai vystytis ir plisti loterijas visoje Europoje.

Ispanijoje madinga tradicija rengti loteriją atvežta iš Neapolio Ispanijos karaliaus Karolio III. 1763 m. gruodžio 10 d. įvyko pirmoji Ispanijos nacionalinė loterija „La Primitiva“, kuri, kaip ir pirmoji Nyderlandų loterija, yra tarp ilgaamžių ir išlieka iki šiol.

1783 m. Nyderlandai ir Ispanija, Portugalija paskelbė pirmąją nacionalinę labdaros loteriją seniausioje šventojoje Santa Casa da Misericordia de Lisboa (Lotaria) katedroje. Ji yra viena seniausių pasaulyje ir nuolatinė loterijos įstaiga, kurią įkūrė karalienė Maria Pia.

1930 m. buvo pradėta pirmoji Airijos nacionalinė loterija, kuri laimėjo JAV ir Kanados rinkose bei sulaukė didelio populiarumo, nes minėtu laikotarpiu šiose šalyse buvo uždrausta rengti loterijas

1933 m., po beveik 100 metų trukusio draudimo laikotarpio, Prancūzijoje vėl buvo atkurta loterija „Loterie Nationale“, kuri veikė reguliariai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, o paskui loterijos buvo nutrauktos. Prasidėjus taikos laikui loterijos veikla atnaujinta.

delfi.lt