Interviu su Tony G

Australijoje gyvenantis Antanas Guoga, pasaulyje geriau žinomas kaip Tony G., žaisdamas pokerį susikrovė ne vieną milijoną. Jis daug prisidėjo, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šiemet dalyvautų pasaulio čempionate Turkijoje.

Kodėl Tony G? Taip jis kartą pasirašė lošimo namuose laukdamas vietos prie pokerio stalo. Nuo tada A.Guoga visuomet šitaip prisistato. Beje, 36 metų verslininkas Tony G garsėja agresyviu žaidimu prie pokerio stalo.

Būdamas vienuolikos A.Guoga su tėvais emigravo į Melburną. Australijoje nejučia ir įšoko į pokerio karuselę. Ir kuo toliau, tuo laisviau ten jaučiasi. Europos ir Azijos pokerio laimėtoju tituluotas Tony G uždirba daug. Turtais nesigiria, tačiau mielai ištiesia pagalbos ranką, jei kam nors labai to prireikia. Taip Australijos lietuvis A.Guoga penktadaliu prisidėjo renkant pusę milijono eurų - tiek FIBA reikalavo už Lietuvai suteiktą vardinį kvietimą į šių metų pasaulio vyrų krepšinio čempionatą.

Proto žaidimas

A.Guoga lošia iš pinigų ir per komercinius turnyrus, ir su oligarchais, ir su Holivudo žvaigždėmis. Pasaulyje pripažintas žaidėjas džiaugiasi, kad pagaliau ir Lietuva tapo sportinio pokerio šeimos nare. Jis buvo vienas iniciatorių kuriant Lietuvos sportinio pokerio federaciją (LSPF).

Prieš kelis mėnesius įsteigtą LSPF kovo 20-ąją oficialiai įteisino Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas. Tai reiškia, kad sportinis pokeris Lietuvoje pripažintas kaip sporto šaka, todėl LSPF gali organizuoti nekomercinius sportinio pokerio turnyrus. LSPF jau įsiliejo ir į Tarptautinę pokerio federaciją (IFP).

Per naujosios federacijos pristatymą Lietuvos žiniasklaidai buvo surengtas parodomasis turnyras. Jame neseniai mūsų šalyje oficialiai pripažintą sportinį pokerį išbandė penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, baidarininkas Alvydas Duonėla, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir pramogų verslo atstovai.

„Sportinis pokeris nelošiamas iš pinigų. Tai jį atskiria nuo azartinių žaidimų. Sportinis pokeris yra proto žaidimas - disciplina, logika, matematika, psichologija, kiti dalykai. Sykiu tai ir bendravimas, laiko leidimas, noras įveikti visus varžovus“, - aiškina LSPF prezidentas Andrius Tapinas.

Pasak jo, LSPF neprašys pinigų iš Sporto departamento, tačiau tarpininkaus, kad pokerio bendrovės finansiškai remtų kitas sporto šakas. LSPF vadovas viliasi, jog sportinis pokeris bus įtrauktas į proto sporto olimpines žaidynes, kurios olimpiniais metais rengiamos vasaros žaidynių sostinėje. Taigi 2012-aisiais Londone galima būtų išvysti ir mūsų „proto bokštų“ komandą.

Prasidėjo nuo šeimos vakarų

Į oficialų „naujos“ sporto šakos Lietuvoje pristatymą atvyko ir Antanas Guoga. „Man tereikia pamatyti pirmą kortą ir jau žinau - žaisti toliau ar ne“, - sakė jis.

Kaip jūsų gyvenime atsirado pokeris?

Pokerį pradėjau žaisti nuo 12 metų. Tai buvo Australijoje 1985-aisiais. Mūsų šeima dažnai jį žaisdavo. Tie vakarai būdavo smagūs ir draugiški. Labai jų laukdavau. Pokeris man buvo pomėgis. Toks jis liko iki šiol.

Visą laiką domėjausi ir pokeriu, ir interneto galimybės. Dabar turiu nemažai svetainių, susijusių su finansais, pokeriu, sveikata. Visa tai sudėjus išėjo didžiulė sėkmė.

Gal pokeris jums yra daugiau negu hobis?

Stengiuosi subalansuoti savo gyvenimą. Neskiriu pokeriui pusės savo laiko. Smagu nuvažiuoti kur nors pažaisti. Pasisekė, kad jau esu pripažintas pasaulyje, kviečiamas į turnyrus. Man tai nieko nekainuoja ir galiu apsilankyti įvairiose šalyse. Neturiu didesnių gebėjimų nei kiti lietuviai. Yra kur kas už mane talentingesnių. Tiesiog man pasisekė.

Mokėk save kontroliuoti

Kad pelnytum pripažinimą kaip pokerio žaidėjas, vis tiek turi būti talentingas.

Taip, jei nori būti pasaulio žaidėjų viršūnėje, reikia talento. Tačiau taip pat turi mokėti kontroliuoti save, būti geras verslininkas. Ir privalai sugebėti valdyti savo pinigus. Jei to neįstengsi padaryti, nieko neturėsi, nes pokeris - pinigų žaidimas.

Lietuvoje oficialiai pripažinta Sportinio pokerio federacija. Tai pirmas žingsnis. Jai reikia imtis sveiko lobizmo. Vyriausybė turi suprasti, jog tai naudinga. Juk į turnyrus Lietuvoje galima pritraukti turistų iš Rusijos, Baltarusijos - viešbučiai būtų pilni.

Apie moterų žavesį

Ar sunku žaisti, kai prie stalo sėdi dailių moterų? Juk mintis gali nukreipti ir jų apdarai.

Į moteris kreipiu dėmesį, bet prie pokerio stalo vyksta kova. Žaidi, kad visus nugalėtum. Sykiu jauti ir malonumą. O moters žavesys neturi nieko bendra su jos išstūmimu iš žaidimo.

Pasibaigus partijai turbūt negalėtumėte prisiminti, kaip jūsų varžovė buvo apsirengusi ar, tarkime, kokius auskarus segėjo?

Vieni žmonės prisimena vardus, kiti - kaip atrodė stalo kaimynai. Treti mato dar giliau - supranta, ką žmogus mano apie tave. Štai čia ir yra tikrasis pokeris.

Ar pokerį galima lyginti su šachmatais?

Būdamas vaikas Kaune lankiau šachmatų klubą. Tai man ir padėjo tapti geru pokerio žaidėju. Šachmatai reikalauja loginio mąstymo, ten turi matematiškai viską puikiai suprasti. Matematinių klaidų negali būti. To įmanoma pasiekti tik labai daug dirbant.

Esate azartiškas. Ar kada nors neteko įklimpti taip, kad praloštumėte dideles sumas ir būtumėte priverstas prašyti psichologo pagalbos?

Pas psichologą nereikėjo eiti. Tačiau būdamas vaikas jaučiau priklausomybę pokeriui. Ir man pasisekė, kad buvau labai jaunas. Jauni lengviau įveikia priklausomybę, nes dar nėra sukaupę turto. Sunkiau vyresniems žmonėms. Kai esi keturiasdešimties ar penkiasdešimties, jau susitvarkęs gyvenimą, baisu viską pralošti prie stalo.

Kiek pokeris atima laiko jūsų gyvenime?

Tiek, kiek noriu jam skirti. Stengiuosi žaisti, kai galiu ir kai to noriu.

Kada suvokėte, kad iš pokerio galima prasigyventi?

Pakliuvau ant pokerio bangos Australijoje ir iš to užsidirbau. Niekada nesupratau ir dabar nesuprantu, kaip tai įvyko.

Kada lengviau žaisti - kai prie stalo daugiau žmonių ar kai lieki vienas prieš vieną?

Man lengviau, kai žaidėjų būna mažiau. Kuo daugiau žmonių, tuo stipresnės kortų kombinacijos ir negali per jas „peršokti“. Kitaip sakant, negali „peršokti“ matematikos. Kai žmonių mažiau, matematika neturi tokios didelės reikšmės.

Kaip apibūdintumėte savo žaidimo stilių?

Agresyvus. Spontaniškas. Bet žaidžiu dėl malonumo, tik labai apskaičiuodamas ir taktiškai.

Kokią didžiausią sumą esate pralaimėjęs?

Per dieną - apie 800 tūkst. dolerių.

O koks didžiausias laimėjimas?

Gerokai daugiau. Per dieną.

Kiek laiko truko ilgiausia partija?

Austrijoje su vienu italu žaidėme 74 valandas. Vyko labai aštri kova. Nedaug trūko, kad būčiau visko netekęs, bet nepasisekė varžovui - jis pralaimėjo viską, ką galėjo ir ką turėjo.

Vieni žaidėjai, kad nesiblaškytų, prie pokerio stalo skaito knygą. Kiti užsideda tamsius akinius - kad akys neišduotų, kokias gavo kortas. Ką darote jūs?

Nesiklausau muzikos, neturiu tamsių akinių. Stengiuosi nežaisti per daug, kad netaptų nuobodu. Kai lošiu pokerį, prie stalo ir gyvenu - noriu su žmonėmis bendrauti. Kadangi daug kalbu, nesu standartinis žaidėjas.

Ar įstosite į Lietuvos sportinio pokerio federaciją? O gal jau esate kitos šalies federacijos narys?

Niekada nestojau į jokią partiją. Turbūt niekuomet ir nepriklausysiu jokiai partijai. Esu laisvas žmogus, galiu kalbėti ką noriu, užsiimti sveiku lobizmu. Nenoriu būti su kuo nors susisaistęs. Niekada.

Kaip galima spręsti iš jūsų žodžių, esate nevedęs?

(Juokiasi.) Nevedęs. Bet daugiau apie tai nekalbame.

Ką pasakytumėte žmonėms, kurie į sportinį pokerį žiūri nepatikliai?

Jeigu pokeris jų netraukia, nereikia ir pradėti žaisti. Čia žmonės turi būti laimingi, gerai jaustis.

Lietuvos žinios