Ar loterijos Lietuvoje prilygsta azartiniams lošimams?

Kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, yra žinoma visiems, tačiau klausimas, ar loterijos gali kelti tokį patį pavojų, iki šiol lieka atviras diskusijoms. Ekspertų ir politikų gretose sutarimo dėl to nėra, o ir statistika rodo, jog loterijoms gyventojai išleidžia daug mažiau pinigų. Nors išsamių išvadų šiuo klausimu nėra, Loterijų įstatymo projekto pakeitimų, galinčių atverti kelią loterijų ribojimui, Seimas kol kas neatmeta.

Dar šių metų pavasarį Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje svarstytas loterijų įstatymų pakeitimas iki šiol be rezultatų. Posėdyje buvo keliamas klausimas, ar reikia internetinių loterijų žaidėjams suteikti teisę prašyti neleisti jiems dalyvauti internetinėse loterijose, prisijungiant prie Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registro. Tai dabar gali daryti tik azartinių žaidimų lošėjai.

Dabartinis įstatymas numato, kad loterijų vartotojas gali kreiptis į loterijų organizatorių arba platintoją ir nurodyti didžiausią pinigų sumą, kurią jam būtų leidžiama išleisti. Tokiam asmeniui leidžiama pasirinkti ir dalyvavimo loterijose laiko limitą, kurį pasiekus turi būti nutraukta galimybė dalyvauti loterijose.

Naujame įstatymo projekte laiko limitas negalėtų būti trumpesnis nei 6 mėnesiai, o pateikus prašymą neleisti dalyvauti, būtų draudžiama dalyvauti tokiose loterijose nurodžius laikotarpį. Tiesa, jeigu toks laikotarpis nenurodytas, dalyvauti būtų draudžiama dvejus metus. Be to, loterijų žaidėjai turėtų galimybę būti įtraukti į anksčiau minėtą registrą.

Karaliūnas: loterijos ir azartiniai žaidimai nėra tas pats

Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentas Andrius Karaliūnas nesutinka, kad loterijos ir azartiniai žaidimai gali būti sulyginami, ir tokią poziciją grindžia statistiniais rodikliais. Anot jo, žaidimai gali būti panašūs, tačiau veikimo sąlygos yra skirtingos.

A. Karaliūnas pabrėžė, kad statistika rodo, jog didžioji dalis žmonių, perkančių loterijos bilietus kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, išleidžia iki 5 eurų.

„Lošimų priežiūros tarnybos ilgamečiai tyrimai, sociologiniai faktai įrodo, kad žmonių įsitraukimas į šitą žaidimą yra sveikas, nuosaikus ir tipinis žaidėjo paveikslas būtų žmogus, kuris dalyvauja loterijoje vieną kartą per savaitę arba vieną kartą per mėnesį ir nuperka vieną arba du bilietus. <...> Visi šie objektyvūs rodikliai įrodo, kad loterijos nėra lygios azartiniams lošimams ir joms neturėtų būti taikomos tokios griežtos priemonės ir reguliavimas kaip azartiniams žaidimams“, – kalbėjo jis.

Anot LLA prezidento, 2022 m. duomenys rodo, kad internetu organizuojamų momentinių loterijų bilietų pardavimai sulaukė 70 kartų mažiau vartotojų dėmesio negu naudojimasis internetiniais lošimų automatais.

A. Karaliūnas taip pat pridūrė, kad dabartiniuose azartinių lošimų įstatymuose yra išskirtos dvi lošimų rūšys – bingo ir totalizatorius. Tačiau, pabrėžė jis, šitų žaidimų principai labiau primena loterijos žaidimus.

Pasak jo, Lošimų priežiūros tarnybos duomenys rodo, jog bingo ir totalizatoriai nėra itin populiarūs, nes jų arba niekas nesiima organizuoti, arba išleidžiamos sumos yra menkos. A. Karaliūno požiūriu, griežtas reguliavimas loterijų padėtį konkurencinėje kovoje su azartiniais žaidimais padarytų dar sudėtingesnę.

„Todėl dėl visų įstatymo projektų, kuriuose bandoma loterijoms įtvirtinti tas pačias reguliavimo sąlygas kaip ir azartiniams lošimams, loterijos asociacija visą laiką nuosekliai pasisako vienodai ir sako, kad nėra jokių duomenų, jokių argumentų, jokių tyrimų, patvirtinančių, kad reikėtų taikyti tokius reguliavimo įrankius“, – tvirtino LLA prezidentas.

Lošimų priežiūros tarnyba: yra ir panašumų, ir skirtumų

LRT.lt kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) su klausimais, ar loterijas galima sulyginti su lošimais ir ar reikėtų griežtesnių įstatymų dėl loterijų.

Anot LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Arnoldo Dilbos, tarp loterijų ir lošimų yra ir panašumų, ir skirtumų, tačiau pabrėžė, kad tik vienetai kreipiasi su prašymu prijungti juos prie registro ir tokiu būdu apriboti savo galimybes žaisti loteriją.

„Jei lošimas kelia problemų, bet kurie veiksmai, kurie gali padėti žmogui atsiriboti nuo dalyvavimo azartiniuose lošimuose ar loterijose, yra naudingi, todėl ir galimybė atsiriboti nuo loterijų vertinčiau teigiamai. Tačiau verta pastebėti, kad asmenų, kurie kreipėsi dėl loterijų sukeltų neigiamų pasekmių, – vienetai“, – apie registro reikalingumą loterijos žaidėjams teigė A. Dilba.

Pasak A. Dilbos, loterijos ir azartiniai žaidimai panašūs tuo, kad, norint juose dalyvauti, reikia sumokėti pinigų (rizikuojama pinigų suma), dalyvaujama siekiant laimėjimo ir laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas.

Skirtumas tarp loterijų ir lošimų, anot tarnybos, yra tai, kad loterijose žaidžiama ir dėl daiktų, ir dėl pinigų, ir dėl neatlyginamos paslaugos, o azartiniuose žaidimuose galimi tik piniginiai laimėjimai.

Vis dėlto tarnyba pastebi, kad panašumų tarp internetinių momentinių loterijų ir nuotolinių lošimų yra daugiau.

„Dalyvaujama prisijungus prie organizatoriaus interneto svetainės, laimėjimų ir statymų sumos įstatymuose neribojamos, išskyrus B kategorijos automatais; momentinėse loterijose laimėjimai į žaidėjo paskyros sąskaitą pervedami iš karto, kai žaidėjas atidengęs žaidimo simbolius sužino apie laimėjimą. Laimėjimai nuotoliniuose lošimuose yra išmokami iš karto pasibaigus lošimui“, – vardijo A. Dilba.

„Visgi nuotoliniams lošimams yra taikomi įvairūs techniniai reikalavimai ir ribojimai, pavyzdžiui, nuotolinio lošimo įrenginių sertifikavimas, draudimas sudaryti įspūdį, kad lošėjas turi įtakos lošimo rezultatui ir pan., o momentinėms internetinio ryšio loterijoms jokie papildomi techniniai reikalavimai nėra taikomi“, – pridūrė jis.

Anot A. Dilbos, šiuo metu galiojančių prašymų skaičius apriboti galimybes dalyvauti lošimuose yra kiek daugiau nei 13 tūkst. 500. Tiek asmenų šiandien neturi galimybės dalyvauti azartiniuose žaidimuose.

Tendencijos keičiasi internetinių momentinių loterijų srityje

LRT.lt kalbintas psichologas O. Mackevičius, remdamasis asmenine klientų ir kitų kolegų patirtimi, teigė, kad asmenų, turinčių problemų būtent dėl loterijų, yra labai nedaug. Nėra daug prašymų apriboti prieigą prie loterijų, nėra daug prašymų ir konsultacijoms, nes įprastai loterijos nepasižymi tokiu impulsyvumu kaip azartiniai žaidimai.

Taip pat skiriasi, teigė psichologas, ir loterijų rūšys: nuo tiražų loterijos iki internetinių momentinių loterijų.

„Apskritai paėmus, loterijos yra mažiau rizikingos, bet kai lyginame atskiras loterijų rūšis, galime pastebėti, kad tendencijos šiek tiek keičiasi momentinių loterijų srityje. <...> Jos rizikingesnės, labiau azartinės, jos gali tą azartiškumą formuoti, nes galime nuolat kartoti paspaudimus, jie yra trumpalaikiai, o reakcijos laikas labai panašus į [lošimo – LRT.lt] automatų – iki trijų sekundžių. Bet, sprendžiant iš išleidžiamų pinigų sumų, sprendžiant iš to, kaip asmenys kreipiasi pagalbos dėl tų problemų – per metus [atsiranda – LRT.lt] keli asmenys, neatrodo, kad loterijos gali kelti didelių problemų. <...> Kiekvienas gali susirasti žaidimą, kuris jam kels pavojų“, – sakė O. Mackevičius.

Anot O. Mackevičiaus, loterijos turi senas tradicijas, jos taip pat yra populiaresnės, pigesnės, palyginti su azartiniais žaidimais.

„Loterija yra toks savotiškas svajonės nusipirkimas. Aš nusiperku už 2 eurus svajonę, kad laimėsiu ir paliksiu šią kančių pakalnę. Kita vertus, loterijose daugiau dalyvauja žemesnes pajamas turintys žmonės, sprendžiant ir iš mūsų atliekamų apklausų“, – kalbėjo Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevič.

Kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, yra žinoma visiems, tačiau klausimas, ar loterijos gali kelti tokį patį pavojų, iki šiol lieka atviras diskusijoms. Ekspertų ir politikų gretose sutarimo dėl to nėra, o ir statistika rodo, jog loterijoms gyventojai išleidžia daug mažiau pinigų. Nors išsamių išvadų šiuo klausimu nėra, Loterijų įstatymo projekto pakeitimų, galinčių atverti kelią loterijų ribojimui, Seimas kol kas neatmeta.

Dar šių metų pavasarį Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje svarstytas loterijų įstatymų pakeitimas iki šiol be rezultatų. Posėdyje buvo keliamas klausimas, ar reikia internetinių loterijų žaidėjams suteikti teisę prašyti neleisti jiems dalyvauti internetinėse loterijose, prisijungiant prie Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registro. Tai dabar gali daryti tik azartinių žaidimų lošėjai.

Paklausus O. Mackevičiaus, ar gali persidengti loterijos žaidėjas su azartinių žaidimų lošėju, šis atsakė, kad taip gali būti.

„Turėjau klientų, kurie labai problemiškai nekontroliuoja kokio nors stalo lošimo, bet geba kontroliuoti save statydami lažybose, nes stato mažas sumas. Aišku, kai kalbame apie patologinį probleminį lošėją, jam nerekomenduojama lošti jokiuose lošimuose“, – teigė pašnekovas.

Įstatymų projektas dar gali skintis kelią Seime

Nors posėdyje nebuvo sutarta, ar loterijos ir lošimo žaidimai yra tas pats, prie klausimo politikai žada grįžti ateityje – birželio mėnesį įstatymo projektas vis tiek buvo paruoštas su tam tikrais pakeitimais. Seimas projektui pritarė, todėl politikai prie šio klausimo žada grįžti ateityje.

Įstatymo pakeitimus siūlo mišrios seimo grupės Andrius Palionis. Jis sako, kad internetinio ryšio loterijos iš esmės atkartoja nuotolinių lošimo paslaugų (automatų) turinį, jų teikiamos paslaugos – neribotos, o 2020 m. įsigaliojęs Loterijų įstatymas nesukuria pakankamų apsaugos priemonių.

„Dabartinis Loterijų įstatymo reglamentavimas neturi pakankamai asmens apsaugos priemonių nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo interneto ryšiu teikiamų loterijų poveikio, todėl ne tik pratina asmenis prie azartinių žaidimų, bet ir suteikia galimybę interneto loterijose dalyvauti asmenims, kurie jau yra atsiriboję nuo kitų lošimo rūšių ir yra įtraukti į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą“, – aiškinamajame rašte dėl Loterijų įstatymo pakeitimo tvirtino A. Palionis.

Laisvės partijos narė Morgana Danielė LRT.lt komentavo, kad siūlomas projektas iš pradžių atrodė be tvirto pagrindimo, todėl komitete inicijuota diskusija.

„Reikėjo susidaryti nuomonę, nes projekto pagrindimas atrodė labai keistas. Paprastai projektas reaguoja į problemą ir siūlo sprendimą, bet problema buvo neapčiuopiama, niekaip neįrodoma. Reikėjo posėdžio tam, kad susidarytume aiškesnį požiūrį į tą visą klausimą“, – sakė politikė.

Vis dėlto kažkokių išvadų pasidaryti nepavyko. Laisvietė taip pat tvirtino, kad priėmus tokius pakeitimus, atsivertų kelias draudimams, kurie, anot jos, labai „populiarūs“ šioje kadencijoje.

„Ir šitam draudimui, ribojimui Seimo salėje buvo pritarta ir, jeigu tas įstatymo projektas eis toliau, tai ir loterijos bus apribotos“, – kalbėjo M. Danielė.