Airijoje prasidėjo referendumas dėl Nicos sutarties ratifikavimo

Šeštadienį airiai vėl patraukė į balsavimo apylinkes, kur antrą kartą balsuoja už Europos Sąjungos (ES) plėtrą įgalinančią Nicos sutartį. Šis lemtingasis referendumas padės įgyvendinti arba apsunkins drąsius Europos Sąjungos planus plėstis į kadaise komunistų valdytus žemyno rytus.

Visoje Airijoje balsavimo apylinkės duris atvėrė 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir veiks dvylika valandų, tačiau galutiniai rezultatai bus žinomi tik vėlyvą sekmadienio popietę, teigė vyriausybės pareigūnai.

Referendumo baigtį įdėmiai stebi dešimt Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių, kurios į privilegijuotąjį Europos turtingųjų šalių klubą tikisi įstoti 2004 metais.

Airijos ministras pirmininkas Bertie Ahernas, kolegoms Europos šalių vadovams pažadėjęs teigiamą sprendimą, šeštadienio referendumą pavadino "istorine data".

Airija yra vienintelė ES šalis, kurioje Nicos sutartis ratifikuojama konstituciniu referendumu. Nicos sutartis yra sudėtingas reformų rinkinys, leidžiantis pertvarkyti penkiolikos šalių ES institucijas ir parengti Sąjungą funkcionuoti jungiant 27 šalių narių.

Pirmasis mėginimas sutartį ratifikuoti pernai birželį vykusiame referendume žlugo - 54 proc. rinkėjų balsavo "prieš", kas pribloškė visas Europos šalių sostines ir sukėlė daug nerimo dėl tolesnės ES plėtros.

Airijoje balso teisę turi beveik trys milijonai rinkėjų.

Nors dauguma airių ir pritaria ES plėtrai, "prieš" stovykla, kuriai priklauso ir Žalieji, socialistai bei "Sinn Fein" nacionalistai, teigia, kad Nicos sutartis yra Trojos arklys, kuriame slepiasi Briuselis, siekiantis dar labiau kištis į Airijos reikalus.

NE "KATAKLIZMUI"

Šios savaitės pradžioje atliktos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad sutarčiai pritariančiųjų stovykla, kuriai priklauso pagrindinės Airijos politinės partijos ir verslo, ūkio bei darbininkų sąjungos, gali surinkti apie 42 proc. balsų ir pirmauja prieš ketinančius vėl nepritarti plėtrai.

Tačiau lieka daugybė neapsisprendusių rinkėjų, o politologai mano, kad Nicos sutarties pergalei būtinas mažiausiai 45 proc. rinkėjų aktyvumas, kuris prieš šešiolika mėnesių siekė vos 34 proc.

ES pareigūnų teigimu, sutartis yra būtina, norint 2004 metais priimti į Sąjungą dešimt naujų narių.

Po alinančių derybų Prancūzijos Nicos kurorte 2000 metais sudarytos sutarties, kuri numato pertvarkyti 15 šalių Sąjungos institucijas ir parengti ją priimti iki 27 naujų narių.

1972 metais didžiule persvara balsavusi už prisijungimą prie tuometinės bendros Europos rinkos, Airija yra vienintelė iš ES šalių dar neratifikavusi sutarties; taip pat vienintelė, kuriai reikia rengti referendumą, kad tai padarytų.

Nekantriausiai balsavimo rezultatų, kurie turėtų būti paskelbti sekmadienį, lauks 10 šalių kandidačių, kurias Europos Komisija praėjusią savaitę rekomendavo priimti į bloką jau 2004 metais. Tai - Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija, Kipras bei Malta.

Neigiamas airių atsakymas sukeltų "kataklizmą", Prancūzijos dienraščiui "Le Monde" tvirtino Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi.

Pirmiausia žlugtų pati Nicos sutartis, kurioje numatoma pakeisti valstybių narių balsų ir vietų skaičių ES Ministrų Taryboje, Europos Parlamente, jų siunčiamų į Briuselį Europos komisarų skaičių.

Sutartis nustoja galioti, jei iki 2002 metų pabaigos jos neratifikuoja visos 15 valstybių narių.

Neįsigaliojus Nicos sutarčiai, ES toliau veiktų pagal 1997 metų Amsterdamo sutartį, kurioje numatyta galimybė daugiausiai 20 narių, kol bus sudaryta ir ratifikuota nauja sutartis.

Šalims kandidatėms tikriausiai tektų laukti, kol Konventas dėl Europos ateities, vadovaujamas buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard'o d'Estaing'o (Valeri Žiskaro D'Esteno) paruoštų ES konstitucijos projektą ir dabartinės valstybės narės surengtų tarpvyriausybinę konferenciją (TVK), kurioje būtų aptarta nauja sutartis.

Pagal dabartinį planą, Konventas turėtų baigti darbą iki 2003 metų birželio. TVK galėtų prasidėti kitų metų pabaigoje ir baigtis pirmąjį 2004 metų pusmetį. Dar 18 mėnesių užtruktų ratifikuoti sutartį - taigi plėtra anksčiausiai galėtų įvykti 2006 metais.

Teoriškai ES vadovai galėtų paspartinti Konvento bei TVK darbą ir pamėginti baigti derybas iki kitų metų pabaigos, ratifikuoti sutartį per 12 mėnesių ir priimti naujas nares 2005 metais. Tačiau ES pareigūnai baiminasi, jog labiau tikėtinos kitos kliūtys ir atidėliojimai.

Vyriausiasis komisijos atstovas spaudai Jonathanas Faullas (Džonatanas Folas) pareiškė, jog antrasis airių "ne" lemtų neprognozuojamą "naują politinę dinamiką", ir kai kurios valstybės narės galėtų mėginti atnaujinti diskusijas dėl jų netenkinančių Nicos sutarties nuostatų.

Sutarties kritikai Airijoje teigia, jog jie priešinasi ne plėtrai, bet daugybei dokumento trūkumų, tačiau daugelio analitikų manymu, jei sutartis nebus patvirtinta, plėtrą teks atidėti mažiausiai dvejiems metams.

Jų teigimu, referendumo rezultatai priklausys nuo aktyvumo - kuo rinkėjai bus aktyvesni, tuo didesnė "taip" tikimybė.

Ketvirtadienį paskelbtos "Irish Times" užsakymu MRBI atliktos apklausos rezultatai parodė, kad Nicos sutarčiai pritarė 42 proc. apklaustųjų (5 proc. daugiau nei ankstesnėje apklausoje), o ją atmetė - 29 proc. (4 proc. daugiau nei ankstesnėje apklausoje). Neapsisprendusiųjų buvo 19 proc., o 10 proc. apklaustųjų sakė neisiantys balsuoti.

"Būgštavimai nurims tik baigus balsuoti ir skaičiuoti balsus, tačiau šį kartą mes jaučiamės kiek tvirčiau", - teigė sutartį remiančios kampanijos dalyvė ir politikos analitikė Brigid Laffan (Brigid Lafan).

Bukmekeriai praneša, jog statoma šeši prieš vieną sutarties naudai. Tačiau vienas jų teigė, jog panašus santykis buvo ir pernai.

Nicos sutarties šalininkai labiausiai mėgina įtikinti griežtus dokumento priešininkus, kurių teigimu sutartis kelia grėsmę Airijos "šventoms karvėms", ypač tradiciniam šalies kariniam neutralitetui, bei veda į centralizuotą ir militarizuotą Europą.

"Nemanau, jog airių jaunimas turėtų kariauti Europos armijoje", - teigė 17-metė Rosemary Farrell (Rozmari Farel), Dublino centre mesdama eurus į automobilių parkavimo automatą.

ŠVELNINAMI BŪGŠTAVIMAI

Vyriausybė mėgino sušvelninti šiuos būgštavimus ES valstybių deklaracija, jog jos gerbs Airijos neutralumą. Airiam tarus "taip" Nicos sutarčiai, neutralumas būtų įtvirtintas ir konstitucijoje.

Tačiau sutarties priešininkų stovykla taip pat pateikė stiprių argumentų, pasinaudodama giliomis Airijos sporto tradicijomis - "jei pralaimėjai, reiškia pralaimėjai".

"Negerbiant žmonių pasisakymo (2001 metais) paneigiami demokratijos principai", - pareiškė partijos " Sinn Fein" atstovas spaudai Michaelas Nolanas.

Airiai taip pat būgštauja, jog nedidelė 3,9 mln. gyventojų turinti šalis bus nustelbta, kai ES išsiplės į buvusias komunistines šalis, turinčias beveik 500 mln. gyventojų.

Su Airijos respublikos armija (IRA) siejamos "Sinn Fein" lyderis Gerry Adamsas ketvirtadienį pareiškė, kad sutartį reikia sužlugdyti, siekiant "nutraukti didžiųjų valstybių dominavimą".

"Nicos sutartis nesprendžia, ar Airija išliks Europos Sąjungos dalis, - tvirtino G.Adamsas per spaudos konferenciją Dubline. - Joje reglamentuojama, kaip bus valdoma ES".

"Nicos sutartis iš esmės keičia taisykles, todėl žmonės turi išreikšti savo nuomonę", - teigė jis, įspėjęs, kad tokios mažos šalys kaip Airija rizikuoja prarasti savo įtaką Briuselyje.

Tačiau priešininkų stovykla kampanijos pabaigoje patyrė netikėtą smūgį, paaiškėjus, jog vienas iš svarbiausių jos aktyvistų Justinas Barrettas Vokietijoje dalyvavo kraštutinių dešiniųjų partijos, kurią šalies valdžią nori uždrausti, mitinguose.

Vyriausybė savo kampanijoje akcentavo dvi svarbiausias temas - plėtrą bei ekonomiką.

"Jei mes atmesime Nicos sutartį ... turėsime dėl daug ko pasiaiškinti, - sakė ministro pirmininko pavaduotoja Mary Harney. - Mes duosime ženklą investuotojams, jog mes atsitoliname nuo Europos, jog mes atsitraukiame iš sprendimų priėmimo, jog mes prarandame savo įtaką, mes prarandame savo gerą valią".

Prisijungusi prie ES, Airija gavo nemažą ekonominę paramą, taip pat pasipelnė tapusi pagrindiniais JAV korporacijų vartais į Sąjungą, todėl vyriausybė ir verslininkai mėgino rinkėjus įtikinti "nesiūbuoti laivo".

"Jei mes atmesime sutartį, geriausiu atveju Europos Sąjungai teks išgyventi grėsmingos nežinomybės laikotarpį, - teigė Maria Cronin iš Airijos verslo ir darbdavių konfederacijos. - Šiuo metu labiau negu bet kada verslui reikalingas patikimumas".