Juodoji lošimų rinką, dėl kurios kenčia Lietuvos biudžetas

Daugiau nei trečdalis azartinių lošimų rinkos šiandien skendi šešėlyje, o dėl nelegalių lošimų internetu Lietuvos biudžetas kasmet netenka milijonų, – tokią pritrenkiančią statistiką atskleidė naujausi 2018 metų Lošimų verslo asociacijos (LLVA) duomenys.

Kol verslininkai į savo kišenes netrukdomai žeriasi pelną, LLVA atstovai teigia, kad 30-40 proc. azartinių lošimų bendrovių dirba be reikalingų licencijų bei nemoka gyvybiškai svarbių mokesčių, kurie ženkliai papildytų Lietuvos biudžetą.

Valstybė praranda milijonus

Pernai bendrosios lošimų pajamos augo 1,9 proc. ir pasiekė 99,2 mln. Eur. Nors tokia suma išties nemenka, 2017-aisiais lošimų pajamų augimas buvo dar didesnis, jos augo 7,1 proc. ir sudarė 97,4 mln. Eur.

LLVA vadovo Manto Zakarkos teigimu, nors bendrai 2018 metais lošimų rinkos augimas lėtėjo, pernai labiausiai į viršų pasistiebė nuotolinių lošimų sektorius.

„Tai susiję su rinkos išėjimu iš šešėlio, tačiau skaidrėjimo procesas vyksta nepakankamai sparčiai“, – sakė M.Zakarka ir pridūrė, kad čia kalbama ne apie pogrindinius lošimų namus, tačiau apie nelicencijuotų operatorių veiklą Lietuvoje, lošiant internetu.

Jo teigimu, atitinkamos tarnybos šiandien negeba apsaugoti rinkos nuo to, kad lietuviai azartinius lošimus lošia nelicencijuotuose Lietuvos bendrovėse, kurios ne tik kad dirba be licencijų, bet dar ir nemoka mokesčių. Taip, LLVA skaičiavimais, Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 5-8 mln. Eur.

„Visos lošimo bendrovės pernai sumokėjo 17,2 mln. specialiojo mokesčio.

Žiūrint į procentus, kiek galimai rinkoje yra nelegaliai veikiančių operatorių, valstybei praradimas yra labai didelis“, – sakė jis ir situaciją Lietuvos rinkoje palygino su kaimyninė Latvija.

Pasak jo, latviai specialiojo lošimo mokesčio sumoka kur kas daugiau nei lietuviai, nors pati rinka ir gyventojų skaičius ten ženkliai mažesni.

Kad situacija pasitaisytų, jo nuomone, už lošimų priežiūrą atsakingos institucijos turėtų imtis aktyvesnių veiksmų bei priežiūros.

„Tarkime, puslapis yra užkardomas, o kitą dieną mes jau matome to paties operatoriaus kitus tokius pat puslapius, kuriuose žaidėjai gali žaisti.

Lygiai taip pat procesas susijęs su bankais. Mes siekiame, kad jie blokuotų mokėjimus į nelegalius operatorius“, – savo siūlymus, kaip mažinti šešėlį lošimų rinkoje, dėstė LLVA atstovas.

Konkurencinė aplinka – nepalanki

„Olympic Casino Group Baltija“ antžeminių kazino, lošimo automatų salonų ir lažybų punktų vadovas Saulius Petravičius, kalbėdamas apie nuotolinių lošimų rinkos augima, taip pat sakė, kad tokią tendenciją veikiau priskirtų rinkos skaidrėjimo procesui.

„Bendrai lošimų apimtis nedidėja. Vartotojai vis dažniau renkasi legaliai veikiančius lošimų organizatorius. Natūralu, tai pati „jauniausia“ lošimų forma, kuri tuo pačiu turi ir daug potencialo, bet konkurencinė aplinka vis dar nėra palanki licencijuotoms bendrovėms“, – kalbėjo S.Petravičius.

„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas prognozavo, kad nuotolinių lošimų sektorius ir toliau augs, o jo skaidrėjimo tempai priklausys nuo to, kaip valstybė sugebės užkardyti nelegaliai veikiančias svetaines.

„Tokiu būdu stiprėtų vartotojų apsauga, didėtų surenkami mokesčiai“, – teigė S. Petravičius.

Blokuoja puslapius ir laimėjimų išmokėjimus

Už lošimų priežiūrą Lietuvoje atsakingos Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Skirmantė Paukštienė teigė, kad jų institucija duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti šešėlio mastą Lietuvos lošimų rinkoje, neturi.

Tiesa, pasak jos, neskaidriai veiklą vykdantys nuotoliniai lošimų puslapiai įprastai būna užblokuoti, o asmenims, esantiems Lietuvoje, gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė.

Tarnybos duomenimis, iki 2018 m. pabaigos iš viso poveikio priemonės buvo taikytos 258 nelegalių lošimų svetainių.

„Remdamasi teismo sprendimu, atsakinga institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus paslaugų teikėjams – tinklo paslaugų teikėjams bei mokėjimo, kredito ar kitoms finansų įstaigoms blokuoti puslapius.

Tokiu būdu blokuojami prisijungimai ne tik prie interneto svetainių, bet ir atsiskaitymai už dalyvavimą nelegaliai organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimai“, – sakė S.Paukštienė.

Kyla į kovą su probleminiu lošimu

Kaip ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra ELTA, Finansų ministerija verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms pristatė probleminio lošimo priemonių planą, kuriame 12 priemonių suskirstytos į tris probleminio lošimo mažėjimą lemiančias grupes.

Tai šviečiamosios veiklos skatinimą ir sąmoningumo ugdymą, pagalbos probleminiams lošėjams prieinamumo užtikrinimą ir probleminio lošimo paplitimo mažinimą.

Verslą ir nevyriausybines organizacijas Finansų ministerija pakvietė prisijungti, įgyvendinant plane įvardintas priemones, bei siūlyti savų iniciatyvų, galinčių mažinti probleminio lošimo sukeltas problemas.

Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planas yra vienas iš Lietuvos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbų, kurie apima lošimų ir loterijų žaidėjų apsaugos stiprinimą.

 

delfi.lt

Leave a Reply