Aazartiniai lošimai: mitai ir realybė

Polinkis prie azartinių lošimų dažnai kelia daug problemų – ir finansinių, ir psichologinių. Keisčiausia, kad daugelis lošėjų riziką supranta ir įvertina. Tad kodėl jie ir toliau lošia?“ – klausia Arvydas iš Kretingos.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.

Trūksta tyrimų

Lietuvoje azartiniai lošimai sparčiai plinta, atsiranda naujų lošimo būdų. Greta laisvalaikio azartinių lošimų gausėja ir probleminio bei patologinio lošimo atvejų. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2004–2015 m. yra pateikta 4 040 prašymų neleisti lošti.

Tačiau azartinių lošimų tyrimų trūksta, nėra aiškus nei jų paplitimo, nei priklausomybės nuo jų mastas. Todėl įdomu sužinoti, ką nustatė Visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ specialistai, apklausę tūkstantį vyresnių nei 18 metų žmonių iš 31 kaimo ir 19 miestų.

Apklausa parodė, kad azartiniai lošimai daugelį traukia, nors kai kurie jų net nelaikomi lošimais. Iš viso per paskutinį mėnesį iki apklausos lošimus išbandė 6 iš 10 apklaustųjų.

Populiariausias azartinio lošimo būdas yra loterijos. Jų bilietų yra pirkę 54 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje atsiduria tie, kurie lošia ir loterijos bilietus perka internete – tokių yra apie 6 proc. Toliau rikiuojasi lošiantieji kazino bei maigantieji ten esančius A kategorijos lošimo automatus (t. y. neriboto išlošimo automatus). Jų yra apie 3,5 proc. Ketvirtoji lošiančiųjų grupė (3,1 proc.) – asmenys, besilažinantys lažybų punktuose, o penktoji (2,8 proc.) – lošiantieji su draugais, pažįstamais. Kiti lošimo būdai paplitę mažiau. Pavyzdžiui, lošimo automatų salonuose laimę bando tik 1 proc. potraukį lošti jaučiančių asmenų.

Kas skatina lošti?

Apsisprendimą lošti azartinius lošimus, kaip ir bet kokį kitą žmogaus elgesį, lemia kelios tarpusavyje susijusios priežastys. Apklaustieji, atsakydami į klausimus, nurodydavo kelias lošimo paskatas. Tarp jų dažniausiai būdavo minimas siekis pagerinti finansinę padėtį, laimėti pinigų. Taip sprendimą lošti aiškino 48,4 proc. lošiančiųjų.

Akivaizdu, kad toks būdas „praturtėti“ yra labai naivus, nes, pavyzdžiui, vienam asmeniui loterijoje laimėjus automobilį, 60 tūkst. kitų lošėjų nieko nepeša. Lošėjus tyrę psichologai taip pat pastebėjo, kad lošiantieji dėl pinigų greičiau tampa probleminiais lošėjais, nes jiems dažniau būdingi neprotingi įsitikinimai. Tokie žmonės klaidingai vertina įvykių tikimybes, t. y. tiki, kad gali daryti poveikį atsitiktiniams įvykiams, apibūdina juos kaip nulemtą sėkmę (pavyzdžiui, „laimingos dienos“, „laimintys skaičiai“), samprotauja apie lošimo įgūdžius.

Probleminis yra toks lošimas, kuris sukelia nuolatines, sekinančias, keičiančias kasdieninį žmogaus gyvenimą problemas, ardo jo šeimos santykius ir žlugdo profesinę veiklą. Tai laikoma psichikos sutrikimu. Apie 3 proc. planetos gyventojų gali turėti patologišką potraukį lošti. Vienas probleminio, nebekontroliuojamo lošimo požymių – jo sukeliamos negatyvios finansinės pasekmės. Jas paminėjo 7,8 proc. lošiančiųjų. O 1,1 proc. nurodė, kad lošimai neigiamai veikia ir jų šeimos santykius.

Vyrai rizikuoja dažniau

Tarp azartinių lošėjų akivaizdžiai daugiau stipriosios lyties atstovų. Skirtingą vyrų ir moterų įsitraukimą į azartinius lošimus gali lemti skirtingi jų lošimo motyvai. Vyrai dvigubai dažniau, nei moterys teigė, kad paskutinį mėnesį dalyvavo bet kokiuose lošimuose, nes norėjo patirti jaudulį, azarto jausmą. Panašus ir atsakymų „lošiau, nes norėjau užmiršti problemas, nemalonius išgyvenimus“ pasiskirstymas. Pagrindinis motyvas, skatinantis lošti, kaip jau minėta, yra noras laimėti pinigų. Pagal jį vyrai ir moterys taip pat skiriasi. Tikėdamiesi laimėti pinigų lošia 51,8 proc. vyrų ir 45,3 proc. moterų.

Tyrimas atskleidė ir pastebimus skirtumus tarp dalyvaujančiųjų loterijose bei lošiančiųjų kazino. Daugiau nei pusė lošiančiųjų kazino turėjo aukštąjį išsilavinimą. Be to, šį lošimo būdą dažniau rinkosi jaunesni žmonės, o loterijų bilietus dažniau pirko vyresni žmonės bei namų šeimininkės ar moterys, esančios motinystės atostogose.

Svarbus faktas yra tai, kad daugelis apklaustųjų supranta įsitraukimo į azartinius lošimus pavojų, tačiau neįžvelgia rizikos lošdami internete ar dalyvaudami loterijose. Kazino ir lošimo automatai yra tarsi spąstais, tykantys silpnavalių, tačiau mažai kas skiria neriboto išlošimo automatus, kurie yra kazino patalpose, nuo vadinamųjų B klasės automatų, t. y. riboto išlošimo automatų, esančių lošimo automatų salonuose. Todėl nesuvokiama ir skirtingų lošimo būdų rizika. Belieka tikėtis, kad daugiau žmonių supras, kur jų piniginei slypi didesnis, o kur mažesnis pavojus, ir lošimas jiems tebus reta laisvalaikio pramoga. Dar protingiau būtų tvirtai apsispręsti, kad lošdamas nepraturtėsi.

 

valstietis.tv3.lt

Leave a Reply