Lietuvos futbolo A lyga – sutartų rungtynių maratonas

Jau kuris laikas ramybės neduoda sutartos rungtynės Lietuvoje, kuris laikas kirba mintis, kad reikia pasidomėti, kokia padėtis ir kas daroma. Vakar pavyko parengti reportažą:http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/63071/sportas_18_39?popup

patvirtintas_2014_metu_smscreditlt_a_lygos_sezono_tvarkarastis.b

Bet į tris minutes labai sunku sudėti viską, ką žinai ir ką galvoji.

Visų pirma, jei klausiate, ar rungtynės režisuojamos Lietuvoje. Atsakymas vienareikšmis: taip. Turbūt aiškiausias futbolo pavyzdys, mažiau susipažinusiems dėstau savo įžvalgas.

Prieš dvi savaites A lygos rungtynėse Ekranas prieš Šiaulius buvo favoritas, kaip ir tikėtąsi. Rungtynių rytą staiga lažybų kontorose favoritu tapo Šiaulių klubas (favoritai kontorose dažniausiai pasikeičia dėl žaidėjų traumų ar pan., bet ne taip kardinaliai). Labiausiai tikėtina, šiuo atveju pasikeitė dėl to, kad kažkas Azijos lažybos kontorose pastatė labai didelę sumą pinigų, kad Šiauliai laimės. Lažybų kontoros tokia įspėjančia informacija dalijasi, nes didžiausios pralaimėtojos nesąžiningame sporte būna jos – būtent joms reikia išmokėti laimėtus pinigus. Tose rungtynėse Ekrano gynyba keistai klydo, Ekranas pralaimėjo 2:4.

Kodėl Ekrano/Šiaulių žaidėjai (žinoma, ne visi, o kai kurie) galėtų dalyvauti tokiose aferose? Nes klubų finansinės padėtys labai prastos, žaidėjai negauna atlyginimų arba sumos yra juokingos. Jei koks asmuo kreipiasi į žaidėją su pasiūlymu padaryti „paslaugą“ ir prasčiau gintis, kad varžovas galėtų įmušti, už tai pasiūlo kelių mėnesių atlygį, turbūt bus susigundžiusiųjų?

Iš karto užbėgu įvykiams už akių: ne futbolas yra purviniausias, o individualios sporto šakos, kur norint paveikti dvikovos eigą tereikia įkalbėti vieną žmogų. Tarkim, ITF serijos teniso turnyras – jie pasaulyje vyksta kas savaitę, prizinis fondas – 10 tūkst. USD. Turnyrą laimėjęs žaidėjas uždirba gal 5 tūkst. USD. Nejaugi turnyro favoritas nesusigundys, tarkime, pusfinalyje pralaimėti pirmojo seto, jeigu už tokią „paslaugą“ jam asmuo pasiūlytų 50 tūkst. USD? O tas asmuo kokioje Azijos lažybų kontoroje pastatys 500 tūkst. USD, kad favoritas pralaimės pirmą setą.

Bet Lietuvoje visų akys krypsta į futbolą. Kodėl? Nes Lietuvos futbolo federacija daugiausiai dirba ties klausimu, kaip pažaboti nesąžiningą žaidimą Lietuvoje.

LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas vakar sakė: „Pagal turimą informaciją ir turimą statistiką, visose sportuose yra nešvarių dalykų. Ypatingai individualiose. Futbolo federacijos sprendimas apgalvotas, žinojome, kad garsiai kalbant apie problemą visi galvos, kad futbole tik tai ir yra, bet nebijome to sakyti. Taip tas dalykas yra. Bet nesprendžiant šios problemos, po kažkiek metų nebeliks sąžiningpo žaidimo.“

Beje, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus šiemet paskelbti apklausos duomenys, pagal kuriuos kas penktas profesionalus Lietuvos krepšinio ir futbolo žaidėjas yra sulaukęs pasiūlymo už pinigus neigiamai paveikti rungtynių rezultatą. Tai nebūtinai yra tyčia pralaimėti. Krepšinyje tam tikras žaidėjas gali tyčia neįmesti 8 taškų – nes pastatyti dideli pinigai lažybų kontorose, kad žaidėjas nepasieks įprasto pelnytų taškų vidurkio. Arba kad per futbolo komandų dvikovą nuo 30 iki 35 minutės bus užfiksuojama nuošalė – ir tai, niekam nežinant, „netyčia“ nutinka.

Klausimas: kas Lietuvoje daroma, kad būtų užkertamas kelias žiūrovų mulkinimui?

Prieš metus Seimo narys Juras Požela, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, bendraudamas su federacijomis, ypač LFF, pateikė įstatymo pataisą, kuria siekiama atskirti sukčiavimą sporte nuo įprasto sukčiavimo. Tokiu atveju kriminalistai galėtų klausyti telefoninių pokalbių, vykdyti operatyvines užduotis ir pan., kad susektų nešvarius žaidėjus.

Australijoje šį mėnesį vyko teismas, per kurį keturi futbolininkai diskvalifikuoti iš FIFA visam gyvenimui, o lažybų vadeiva trejiems metams pasodintas į kalėjimą. Teismas vyko po to, kai policija klausėsi futbolininkų pokalbių, per kuriuos atskleistas neteisėtas susitarimas.

Galbūt kažkas panašaus galėtų būti ir Lietuvoje. LFF šiemet surinko medžiagą apie Gargždų „Bangą“, kurios investuotojai iš Rusijos, tikėtina, žaidžia nešvarius žaidimus atsivežę būri užsieniečių. Visą surinktą medžiagą perdavė prokuratūrai, ši nutraukė tyrimą, nes, E. Eimonto teigimu, „nepakankamas teisinis reguliavimas, kad tas tyrimas galėtų pasibaigti teismo sprendimu.“

Vadinasi, trūksta teisinės bazės, ir J. Poželos pasiūlymas, jei pasiektų svarstymą Seime, galbūt būtų žingsnis į priekį.

Bet prieš patekdamas svarstymui į Seimą, J. Poželos pasiūlymas turi būti patvirtintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jo pirmininkas Julius Sabatauskas vakar leido suprasti, kad pasiūlymas Seimo nepasieks. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paprašė siūlomą pataisą įvertinti Vyriausybės sudarytos darbo grupės, ši pateikė savo išvadą, kuria ir remiasi p. Sabatauskas: „Vadovaujantis dabartiniu straipsniu dėl sukčiavimo irgi galima kovoti su nešvariu sportu“.

Kodėl tada per šitiek metų Lietuvoje nė vienas nenubaustas? Kodėl prokuratūra nutraukė tyrimą dėl bangos, jei ant stalo buvo pateikti įrodymai? J. Sabatauskas sako, kad tai prokurorų „mentaliteto probemos, mąstymo problemos. Jei jie neįželgia sukčiavimo ten, kur yra“.

Seimo narys turi teisinį išsilavinimą, sutinku, supranta apie teisę, bet kaltinti prokurorus kažko nedarant… Juolab kad generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris anksčiau teigė nežinantis nė vieno Lietuvoje tyrimo, po kurio būtų nusteistas sportininkas ir suformuota teisminė praktika. Viena iš priežasčių – Baudžiamajame kodekse nėra numatyti susitarimai sporte.

Pataisa baudžiamajame kodekse bent jau duotų pradžią kovai su nešvariu žaidimu, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas per svarstymą remsis Vyriausybės darbo grupės išvadomis.

Apie šios Vyriausybės darbo grupes ir jų „veiksmingumą“ ne kartą girdėjome. Kad ir šis atvejis… Per pusę metų ši darbo grupė, turėjusi pateikti savo siūlymų sporto problematikos klausimais, nepateikė NĖ VIENO pasiūlymo, tik pareiškė, kad nauja pataisa situacijos nepakeistų, gal dar palaukime.

J. Požela pareiškė: „Vienintelis siūlymas, kuris yra, yra mano pateikta pasiūla. Ir manau, reikia priimti ir tikėtis geriausio rezultato, negu dabar nieko nedaryti. Nes dabar einame nieko nedarymo keliu.“

Taigi dabar jokios prevencijos dėl susitarimo sporte. Penki iš 10 Lietuvos futbolo A lygos klubų finansuojami iš užsienio. Ką tai reiškia? Nežinau, ar taip yra, bet pavyzdys paprastas: verslininkas Soslanbekas Aslanbekas už 200 tūkst. eurų tampa Lietuvos futbolo klubo gelbėtoju ir investuotoju, atsiveda būrį savo žaidėjų. Tie žaidėjai už tam tikrus „darbus“ gauna premijas. Pavyzdžiui, S. Aslanbekas paprašo, kad jo žaidėjai „padėtų“, jog per rungtynes būtų pelnyta daugiau nei 4 įvarčiai, už tai žaidėjai gauna kelių mėnesių algos dydžio „premiją“. O už tai, kad per rungtynes bus pelnyti daugiau nei 4 įvarčiai, S. Aslanbekui artimi žmonės kur nors Azijoje pastato 200 tūkst. eurų, o atgauna 600 tūkst. eurų – štai ir puikus verslas, visi patenkinti. Tik Lietuvoje susirinkę žiūrovai galvoja, kodėl komanda šiandien taip prastai sužaidė.

Už tokius nešvarius žaidimus dabar Lietuvoje sportininkai gali jaustis nebaudžiami. Jei būtų įstatyminė bazė, leidžianti bausti, tokiems žmonėms grėstų kalėjimas ar bent bauda, dabar sporto klubai išgyvena krizes, negali mokėti žaidėjams algų, šie susigundo nešvariais pasiūlymais, kad išgyventų, ir ne tik apgaudinėja žiūrovus, bet ir gadina visą sportą.

Sporto federacijos ir teisininkai aiškina, kad reikia pataisų įstatyme, bet keli kabinetuose sėdintys asmenys įsitikinę, kad tokios pataisos nieko nepakeis, yra gerai taip, kaip yra dabar. T.y. tegul sportas ir toliau būna purvinas, tegul ir toliau „investuotojai“ iš Rusijos džiaugiasi tokiais Lietuvos įstatymais, kurie nenumato jokių baudų už gal ir nešvarų, bet labai pelningą žaidimą.

 

Teksto autorius Šarūnas Mazalas

Leave a Reply