Lažybų mafija Brazilijoje

VERSIJA. Už raudoną kortelę pasaulio čempionate nusikaltėliai pasiryžę sumokėti 100 tūkst. eurų.

Pasaulio futbolo čempionatas neišvengė lažybų mafijos dėmesio. FIFA pirmąsyk istorijoje oficialiai pripažino, jog Brazilijos ir Kamerūno dvikova grupės turnyre buvo „padidintos rizikos rungtynės“.

download (1)

Brazilijoje į vartus smūgiuoja ne tik futbolininkai, bet ir nelegalaus lažybų verslo atstovai.

Pirmąsyk per pasaulio čempionatų istoriją FIFA pagaliau išdrįso oficialiai pripažinti, jog svarbiausio futbolo turnyro mačai yra „padidintos rizikos zonoje“, nes nusikaltėlių gaujos mėgina įtakoti jų rezultatus.

„Žinau, kad buvo ir žaidėjų, ir teisėjų, su kuriais mėginta užmegzti ryšį“, – dar gegužės pabaigoje neslėpė FIFA saugumo tarnybos vadovas Ralfas Mutschke.

Taikinyje – čempionato mačai

Prieš 2014 metų pasaulio čempionatą FIFA lyg tyčia baigė konfidencialų tyrimą apie įtartinas kontrolines rinktinių rungtynes.

Susipažinęs su slaptais FIFA dokumentais „New York Times“ dienraštis paskelbė savo tyrimą apie dar prieš 2010-ųjų pasaulio čempionatą vykusias machinacijas.

„FIFA tyrimo rezultatai ir su juo susieję dokumentai sukelia labai rimtų klausimų apie šio pasaulio čempionato pažeidžiamumą dėl sutartų rungtynių“, – teigė JAV žurnalistai, likus porai savaičių iki varžybų Brazilijoje pradžios.

„Ar nusikaltėliai mėgins Brazilijoje papirkinėti kai kuriuos žaidėjus ir teisėjus? Nematau jokių priežasčių, kodėl taip neturėtų būti“, – tvirtino ir amerikiečiams talkinęs Declanas Hillas, kuris yra parašęs knygą „The Fix: Soccer and Organized Crime“ – išsamią studiją apie futbolo ir nusikalstamo pasaulio ryšius.

Rizikingiausi – grupės mačai

Pasaulio čempionato mačams gręsia vėžys, kuris jau palietė daugelį nacionalinių lygų varžybų.

UEFA jau ne kartą baudė Europos klubus ir žaidėjus, kurie buvo įsitraukę į sandėrius dėl sutartinių rezultatų su lažybų nusikaltėliais.

Kol kas dar negalima kategoriškai teigti, jog Brazilijoje taip pat tikrai bus nešvarių mačų, bet FIFA viešai pripažįsta, jog tokia „rizika yra labai reali“.

FIFA saugumo tarnybos vadovas neslėpė, jog pačios pavojingiausios yra paskutinio trečiojo turo grupės turnyro rungtynes, nes kai kurios rinktinės jau neturi ko prarasti, iš anksto žinodamos, jog nepateks į kitą etapą.

FIFA ypač daug nerimo kėlė Brazilijos ir Kamerūno dvikova, kurią pirmadienį 4:1 laimėjo šeimininkai.

„Šis mačas yra pažeidžiamas“, – dar prieš solidžią brazilų pergalę pripažino R.Mutschke.

Pasaulio čempionato išvakarėse Kamerūno futbolininkai net atsisakė skristi į Braziliją, nes ilgai nesutarė su šalies futbolo federacija dėl premijų žaidėjams

Nors afrikiečių komanda turi labai turtingų žvaigždžių (Samuelį Eto’o, Alexą Songą ar Nicolasą N’koulou), kai kurie Kamerūno futbolininkai gauna menką algą palyginti su tomis sumomis, kurias už nešvarius sandėrius jiems yra pasiryžę sumokėti nusikaltėliai.

Šios rungtynės buvo tiesiog idealus lažybininkų mafijos taikinys. Solidžią Brazilijos pergalę visuomet galima paaiškinti ir akivaizdžiu dviejų komandų meistriškumo skirtumu, todėl ji turėtų sukelti mažiausiai įtarimų.

Žaidėjus persekioja tarpininkai

Futbolo sirgaliams iki šiol tiesiog sunku įsivaizduoti, kaip galima parduoti pasaulio čempionato rungtynes. Kuri rinktinė galėtų sutikti už pinigus įtakoti jų rezultatą?

Norint tai suvokti, pirmiausiai reikia suprasti ir išanalizuoti, kaip veikia nusikaltėlių sukurta sistema.

Lažybų mafija, kuri dažniausiai susiejusi su Singapūre ir Malaizijoje veikiančiais Azijos nusikalstėlių tinklais, nuolat papirkinėja žaidėjus ar teisėjus, padedama tarpininkų iš futbolo pasaulio. Dažniausiai tokiais tarpininkais tampa buvę futbolininkai ar žaidėjų agentai.

Remdamasis savo pokalbiais su žaidėjais D.Hillas „Toronto Sun“ dienraštyje pateikė visą sąrašą svarbiausių futbolo varžybų, kuriose aktyviai veikė šie „fixeriais“ pravardžiuojami tarpininkai.

Futbolininkai patvirtino, jog jie buvo sulaukę lažybininkų pasiūlymų per 1994, 2006 ir 2010 metų pasaulio čempionatus, 1996 metų Atlantos ir 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes.

Pirko raudonas korteles

Britų „Sun on Sunday“ žurnalistai neseniai slapta kamera nufilmavo sdandalingą pokalbį su vienu Nigerijos futbolininko agentu.

Afrikiečiams artimas bičiulis leido suprasti, jog „Super Eagles“ žaidėjai yra pasiruošę pasaulio čempionate už pinigus gauti geltoną ar raudoną kortelę.

Pasak agento, du Nigerijos rinktinės žaidėjai jam patvirtino, jog sutinka padaryti viską, jeigu gaus 50 tūkst. eurų už geltoną, ir 100 tūkst. eurų – už raudoną kortelę.

Lažybininkai labai retai tariasi dėl kontretaus rezultato, nes jį pasiekti sunku net tuomet, kai savo kišenėje turi mačo teisėją ar kelis žaidėjus.

Dažniausiai nusikaltėliai sutaria, kad viena iš dviejų komandų įmuš tam tikrą minimalų kiekį įvarčių ar bendras dviejų komandų įmuštų įvarčių kiekis neviršys tam tikros ribos.

99 proc. statymų, kurie atliekami Azijos lažybų bendrovėse per pasaulio čempionato rungtynes, sudaro būtent šių dviejų kategorijų lažybos.

Futbolininkai taip pat gali sulaukti atlygio, jeigu jie tam tikrą minutę gaus geltoną kortelę ar nuspirs kamuolį į kampinį, nes Azijos lažybų bendrovėse galima lažintis ir už tokius veiksmus.

Su žaidėjais bendrą kalbą radę nusikaltėliai po to ramiai stato milžiniškas sumas ir skaičiuoja pelną.

Sutarti 11 m baudiniai

Korumpuotas teisėjas taip pat nesunkiai gali užtikrinti nusikaltėliams reikalingą rezultatą.

Jam pakanka tik skirti 11 m baudinį, kai baudos aikštelėje susiklosto tam palanki situacija.

Butent taip nutiko per kontrolinį Pietų Afrikos Respublikos ir Gvatemalos rinktinių mačą prieš 2010 metų pasaulio pirmenybes.

Rungtynių dieną arbitras gavo 100 tūkst. dolerių kyšį, kuris į krepšį buvo sudėtas 100 dolerių kupiūromis.

„Šis mačas buvo sutartas nelegalių lažybininkų“, – teigiama FIFA atliktame vidaus tyrime, kurio išvadas paskelbė „New York Times“.

Keista vartininko klaida

Sugauti ir nustatyti papirktus žaidėjus net patyrusiems futbolo žinovams yra labai sunku.

Kaip galima atskirti futbolininką, kuriam tiesiog pasitaikė prasta diena, nuo žaidėjo, kuris sąmoningai stengiasi, kad jo komanda praleistų kuo daugiau įvarčių?

Britų Nacionalinė nusikaltimų agentūra (National Crime Agency, NCA) dar prieš Škotijos ir Nigerijos kontrolinį mačą Londone 2014-ųjų gegužės 27-ąją turėjo daug signalų apie galimus nešvarius sandėrius.

Rungtynės baigėsi 2:2, kai atsarginis Nigerijos rinktinės vartininkas Austinas Ejide padarė keistą klaidą, tiesiog įsimesdamas kamuolį į savo vartus.

Vien video įrašu sunku įrodyti, kad afrikietis suklydo tyčia. Bet tie, kurie turėjo „nuojautą“ lažintis, jog per šią dvikovą bus įmušti „ne mažiau trys įvarčiai“ tikrai prisikimšo savo kišenes.

„Kiekvienas pasaulio čempionato mačas vidutiniškai pritraukia po vieną milijardą dolerių per įvairius lažybų statymus. Potencialūs nusikaltėliai turi galimybę lažintis iš daug didesnių sumų negu įprastai, nes tokie statymai per pasaulio čempionatą „paskęsta“ bendrame sraute ir sukelia mažiau įtarimų“, – teigė D.Hillas.

FIFA nenori dalintis pelnu

Lionelis Messi ar Neymaras per sezoną klube gauna pasakišką algą, bet toli gražu ne visi pasaulio čempionate dalyvaujantys futbolininkai yra milijonieriai.

Būtent vis didėjanti futbolo nelygybė ir kelia didžiausią riziką pasaulio čempionato rungtynėms.

Vien už pasaulio čempionato transliacijų teises ir rėmimo sutartis FIFA gauna 4,9 milijardo eurų. Tačiau tik labai maža dalis šios sumos galiausiai atitenka pagrindiniams pasaulio čempionato darbininkams – žaidėjams.

„Pats didžiausias iššūkis, siekiant pasaulio čempionato skaidrumo, yra tai, jog daug futbolininkų nieko neuždirba. Ši situacija sukelia žaidėjų pyktį, – įsitikinęs D.Hillas. – Futbolininkai jaučiasi išnaudojami, nes jie puikiai mato , kokį milžinišką pelną atneša šis turnyras“.

Kiekvienai federacijai, kurios komanda dalyvauja pasaulio čempionate FIFA skiria 5,6 mln. eurų minimalią premiją. Priklausomai nuo rezultatų ši suma didėja, o turnyro nugalėtojai skiriama 25,6 mln. eurų.

Visoms 32 federacijoms iš viso FIFA skirs 264 mln. eurų, t. y. vos 5 proc. nuo planuojamo pelno.

Didžiąją dalį gautų lėšų federacijos išnaudoja apmokėdamos savo komandos gyvenimo ir transporto išlaidas pasaulio pirmenybėse, o likusi dalis išdalinama žaidėjams ir treneriams po derybų su federacijos vadovais.

Kartais šios derybos baigiasi liūdnai. 2006-aisiais Togo futbolininkai pagrąsino, jog nežais paskutiniųjų rungtynių grupės turnyre, nes dar negavo nė cento. Norėdama užgesinti skandalą FIFA tiesiogiai žaidėjams tuomet pervedė dalį federacijai numatytos premijos.

„Statistika teigia, jog daugiausiai galimybių patekti į lažybininkų pinkles turi tie žaidėjai, kurie negauna atlyginimo“, – patvirtino Tony Higginsas, Tarptautinės profesionalių futbolo žaidėjų profsąjungos (FIFRro) viceprezidentas Europai.

Kaip sustabdyti lažybas?

FIFA perspėjo visus žaidėjus ir teisėjus apie riziką, susiejusią su fikserių pasiūlymais.

FIFA teigia, jog kontroliuoja visus pasaulio čempionato mačus ir akimirksniu sulaukia įspėjimo, kai lažinamasi iš „nenormalių sumų“.

„Reikia žengti daug toliau, nes sporto lažybų kontrolė yra nepakankama“, – įsitikinęs Europos parlamento deputatas Marcas Tarabella.

Didžiausia dalis statymų padaroma nelegaliose Azijos rinkose, kuriose nėra jokio kontrolės.

„Net 85 proc. internetinių lažybų bendrovių pėdsakai išsibarstę po visą pasaulį. Jos įsikūrusios mokesčių rojaus šalyse, todėl taip pat sunkiai kontroliuojamos“, – teigė M.Tarabella.

Pamatę įtartinus statymus legalūs bukmeikeriai gali sustabdyti lažybas, o teisėsauga mėginti pradėti tyrimą, iš kur gauti pinigai, bet tai taip pat neleidžia išvengti sutartinių rungtynių.

„Net tuomet, kai mačas visiems sukelia pavojaus signalų, kaip buvo per Nigerijos ir Škotijos dvikovą, ką galima padaryti?“, – klausė D.Hillas.

Viena iš galimų išeičių – nustatyti nešvarių lažybų tarpininkus ir kliudyti jiems susitikti su žaidėjais, uždraudžiant atvykti į šalį, kurioje vyksta pasaulio pirmenybės.

„Tol, kol nebus išspręsta tų tarpininkų problema, tol žaidėjai sulauks pavojingų pasiūlymų“, – neabejojo FIFPro viceprezidentas T.Higginsas.

„Žaidėjams reikia garantuoti padorią algą, jeigu norime išgyvendinti pasaulio čempionate sutartines rungtynes. FIFA turėtų federacijos mokėti mažą sumą, o visą likusią premiją tiesiogiai skirti žaidėjams, – įsitikinęs D.Hillas. – Pavyzdžiui, skirti po 50 tūkst. eurų kiekvienam žaidėjui už rungtynes, dar po 50 tūkst. eurų už kiekvieną įvartį ar išsaugotus sausus vartus. Pasaulio čempionate yra tik 64 mačai, todėl skirti tiek pinigų ir sukurti skaidrią sistemą nebūtų sunku“.

lrytas.lt

Leave a Reply