Lažybos ir sutartos rungtynės: įvarčiai į savus vartus

Ypatingų rezultatų nedemonstruojantis Lietuvos futbolas tarptautinėje sporto bendruomenėje gerokai dažniau linksniuojamas dėl sukčiavimo

Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ tyrimai rodo, kad Lietuva patenka į dešimtuką rizikingiausių valstybių dėl susitarimų ir manipuliacijų futbole.

2012 m. įtarimų sukėlė mūsų šalyje vykęs 31 futbolo mačas. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) duomenimis, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis buvo inicijuoti 47 tyrimai, maždaug pusė jų baigėsi sankcijomis – diskvalifikacija ar baudomis žaidėjams, klubams, komandų pasitraukimu iš čempionatų. Pernai teisėsauga pradėjo tris tyrimus dėl sukčiavimo futbole, tačiau jie buvo nutraukti. Pareigūnai skundžiasi, kad įstatymai Lietuvoje yra palankūs nusikaltėliams.

2016 m. rudenį Pirmojoje lygoje rungtyniaujanti Kelmės „Kražantės“ ekipa sulaukė LFF Drausmės komiteto dėmesio. Įtarimų sukėlė ne vienos žemaičių klubo varžybos. Pavyzdžiui, pirmajame čempionato rate svečiuose kelmiškiai 5:3 įveikė stipresniu laikytą Vilniaus „Vytį“, tačiau antrajame namie nusileido 0:8. Statyti už Lietuvos pirmosios futbolo lygos rezultatus galima Rytų Azijos šalių lažybų kontorose.

Įtartinų „Kražantės“ komandos rungtynių buvo daugiau, bet ne visuomet galėdavome gauti Pirmosios lygos rungtynių vaizdo įrašus, todėl trūkdavo įrodymų bausti.

LFF sąžiningo žaidimo pareigūnas Gerchardas Dunauskas pasidalijo įtarimais, kad grupė „Kražantės“ žaidėjų neteisėtais susitarimais nulėmė rungtynių baigtį ir, tikėtina, patys arba su jais susiję asmenys dalyvaudami lažybose gavo iš to naudos. LFF ketverioms rungtynėms diskvalifikavo šešis „Kražantės“ žaidėjus ir klubui skyrė 3000 eurų baudą.

„Įtartinų „Kražantės“ komandos rungtynių buvo ir daugiau, bet ne visuomet galėdavome gauti Pirmosios lygos rungtynių vaizdo įrašus, todėl trūkdavo įrodymų nubausti“, – pripažino G. Dunauskas. Dabar jau įvestos sankcijos ir baudos už vaizdo įrašo nepateikimą.

LFF fiksuoja ir netiesioginės manipuliacijos atvejus, kai pasinaudojama viešai neprieinama informacija. „Pavyzdžiui, gydytojas žino apie kelių svarbių žaidėjų traumas arba treneris pasirenka neįprastą komandos sudėtį – tai smarkiai padidina kitos ekipos galimybes laimėti“, – tvirtino G. Dunauskas.

Veikia tarptautinės gaujos

Sukčiauti būdinga tiek profesionalų, tiek mėgėjų futbole – tai paplitę ir aukštesniosiose, ir žemesniosiose lygose. „Manipuliacijose dalyvauja tiek rungtyniaujantys, tiek buvę sportininkai, teisėjai, treneriai, oficialūs klubų asmenys, sporto organizacijų pareigūnai, sporto varžybų ir lažybų organizatoriai, sportininkų šeimų nariai ir draugai, kriminalinio pasaulio atstovai“, – teigė Mykolo Romerio universiteto lektorė Salomėja Zaksaitė.

Viena svarbiausių paskatų sukčiauti sportininkams yra sunki klubų finansinė padėtis ir menkas atlygis žaidėjams. Ekspertai išskiria keletą sukčiavimo mechanizmų, kurių vienas populiariausių yra vadinamasis sezono pabaigos fenomenas, kai dėl rungtynių baigties susitariama siekiant nenukristi į žemesniąją lygą. Aukštesniojoje lygoje žaidžiantis klubas gauna daugiau pajamų už bilietus į rungtynes, taip pat sudaro solidesnes reklamos sutartis.

Kitas mechanizmas – užvaldyti klubus užsienyje. „Perėmę komandų kontrolę, užsieniečiai įdarbina savo trenerį, įsigyja (nors dažniausiai tiesiog pasikviečia) naujų žaidėjų legionierių, kurie visi kartu sudaro palankią terpę „pardavinėti“ rungtynes“, – klubų užgrobimo pavyzdį pateikė S. Zaksaitė. Jos teigimu, pagrindinis tokių investuotojų tikslas yra užsidirbti iš sukčiavimo, manipuliuojant rungtynių rezultatais ar jų eiga. Į aptariamą manipuliacijų schemą neretai įsitraukia tarptautinės nusikaltėlių gaujos.

Siūlų galai – Azijoje

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) dažnai stebi, kaip siūloma lažintis už sporto įvykius, kurie nepopuliarūs Lietuvoje arba nesiūlomi šalies lažybų bendrovėse. „Nemotyvuoti, staigūs koeficientų svyravimai, didžiulių sumų statymas už nepopuliarias komandas kelia įtarimų, kad vyksta manipuliacijos“, – teigė Sandra Vitkevičiūtė, LPT Kontrolės skyriaus vedėja.

Tokių atvejų gausu Azijos lažybų bendrovių rinkoje, kuriai tenka 53 proc. visų nelegalių statymų pasaulyje. Ekspertų duomenimis, nelegalių lažybų iš sutartų sporto įvykių ir rezultatų apimtis pasaulyje siekia nuo 400 iki 750 mlrd. eurų per metus. Interpolas pateikia dar didesnius skaičius, esą su sportu susijusių statymų visame pasaulyje mastas kasmet siekia 1 trln. JAV dolerių, futbolui tenka kone trys ketvirtadaliai šios sumos. Toks duomenų skirtumas tik patvirtina faktą, kad neįmanoma tiksliai nustatyti sukčiavimo masto, o didelė dalis atvejų yra juodojoje lažybų rinkoje.

S. Zaksaitė Aziją pavadino „pavyzdiniu“ latentinio (neištirto, nepastebimo oficialiojoje statistikoje) manipuliavimo sporto varžybų rezultatais nusikalstamumo modeliu. Dauguma lažybų vyksta tiesiog gatvėse, internetu ar telefonu, tad susekti įtartinų statymų beveik neįmanoma.

Rekomendacijos Lietuvai

LFF atstovas G. Dunauskas teigė, jog yra sukurta stebėjimo sistema, kuri analizuoja visas Europoje vykstančias futbolo rungtynes ir jų statymus, koeficientų kaitą, anoniminę informaciją: „Įvertinę turimas žinias, vykstame į rungtynes, kalbamės su komandomis, jas įspėjame. Galime ir sustabdyti ar nutraukti rungtynes, jei įtarimai nesiliauja.

2014 m. Lietuva pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis. Tačiau šalyje nėra vienos institucijos, kuri kontroliuotų visą informaciją, susijusią su manipuliacijomis sporto rezultatais, ir koordinuotų visų veiksmus.

LPT Kontrolės skyriaus vedėja S. Vaitkevičiūtė tvirtino, kad būtina sukurti platformą, kuri leistų prižiūrėti lažybas, inicijuoti tyrimus: „Mano nuomone, tai turėtų būti iš įvairių su sporto srityje vykstančias manipuliacijas besiaiškinančių organizacijų ir institucijų sudaryta įstaiga, gebanti analizuoti situaciją ir priimti kolegialius sprendimus.

Kūno kultūros ir sporto departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Kornelijos Tiesnesytės teigimu, ir departamentas, ir sporto šakų federacijos sutinka, kad bendradarbiavimo platforma išties būtina: „Reikia nuspręsti, ar šias funkcijas perduoti jau veikiančiai organizacijai, ar kurti naują, o galbūt aiškiai paskirstyti funkcijas jau veikiančioms.

S. Zaksaitė įsitikinusi, kad vien sukūrus kontrolės institucijas problemų išspręsti nepavyks – būtina užtikrinti orų sportininkų finansavimą, socialines garantijas, apsaugoti jų interesus sudarant sutartis su klubais. „Reikėtų stebėti finansinę Lietuvos (ypač futbolo) klubų padėtį, užtikrinti finansinę drausmę vykdant finansinius įsipareigojimus sportininkams, – kalbėjo ji. – Žaidėjai labiausiai linkę manipuliuoti baigdami karjerą, nes nebemato kitų galimybių užsidirbti, todėl reikia jiems, atsižvelgiant į išsilavinimą ir kvalifikaciją, padėti integruotis į darbo rinką.

Sportas milijonus žiūrovų prie televizorių ekranų ir arenose žavi nenuspėjamumu ir intriga iki paskutinės rungtynių minutės, todėl sutartų dvikovų skandalai teršia atletų reputaciją ir atstumia sirgalius. Pustuščiuose stadionuose ir arenose žaidžiantys Lietuvos klubai šią pamoką turėtų išmokti pirmiausia.

Nekoks vaizdelis

2014 m. pradžioje „Transparency International“ Lietuvos skyrius pristatė tyrimo „Nesąžiningi susitarimai sporte“ rezultatus. Tyrimu siekta išsiaiškinti nesąžiningų susitarimų Lietuvos krepšinyje ir futbole paplitimą ir priežastis. Projekte dalyvavo Lietuva, Vokietija, Graikija, Italija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė.

Atliekant tyrimą apklausta 100 futbolininkų ir 259 krepšininkai. Rezultatai parodė, kad apie 80 proc. sportininkų mano, jog manipuliacijos sporto rungtynėmis yra problema. Taip pat paaiškėjo, kad:

• kas penktas šalies futbolininkas ir kas septintas krepšininkas žino arba įtaria dalyvavęs rungtynėse, dėl kurių rezultato buvo susitarta iš anksto;

• 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų atrodo, kad nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių rezultato yra paplitę, tačiau 39 proc. futbolininkų ir 64,1 proc. krepšininkų teigia, jog ši problema nedidelė;

• pagrindinės priežastys, kodėl sportininkai įsitraukia į susitarimus, yra finansinės – tai nurodė tiek krepšininkai, tiek futbolininkai: noras papildomai užsidirbti (52 proc.), prasta asmeninė finansinė padėtis (16 proc.), laiku neišmokami atlyginimai (13 proc.);

• įsitraukti į susitarimus dėl rungtynių eigos arba baigties sportininkams dažniausiai pasiūlo komandos draugai (28,4 proc.), buvę kolegos (24 proc.), klubų savininkai (18,4 proc.), lažybų bendrovių atstovai (13,9 proc.) ir treneriai (7,5 proc.);

• pasiūlymų dalyvauti susitarimuose asmeniškai sulaukė 20,5 proc. krepšininkų ir 15 proc. futbolininkų, o 42,1 proc. krepšininkų ir 38 proc. futbolininkų nurodė girdėję, jog sportininkai bent kartą yra patyrę spaudimą įsitraukti į nesąžiningus susitarimus;

• 28 proc. futbolo ir 44 proc. krepšinio žaidėjų yra girdėję, kad jų kolegos dalyvavo susitarimuose dėl rungtynių baigties;

• 42,4 proc. žaidėjų žiniomis, sportininkai stato lažybų punktuose dėl rungtynių, kuriose dalyvauja patys, 67,2 proc. žiniomis, sportininkai stato lažybose, kai žaidžia kitos komandos.

naujienos.lt

Leave a Reply