Dukros Kalėdų dovanas pralošiau

Lošimų automatai, statymai už sporto rezultatus, azartiniai žaidimai internete iš pinigų – tokia buvo Londone gyvenančio Lino kasdienybė. Lietuvis dėl savo priklausomybės ne tik neteko didelės sumos pinigų, bet vos neprarado šeimos. Kur ieškoti pagalbos Anglijoje, susidūrus su tokiais sunkumais. Vienintelė pramoga – internetas „Pernai dukra iš manęs dovanų Kalėdoms negavo – pinigus, kuriuos turėjau išsiųsti šeimai, pralošiau“ – taip savo išpažintį Anglija.lt pradėjo Linas (vardas pakeistas). – „Bandydamas atsikratyti šio potraukio, supratau, kad esu toks ne vienas ir noriu patarti visiems net nepradėti. Nors pradžioj atrodo, kad galėsi sustoti, kada tik norėsi, tačiau vėliau tai taip įtraukia ir tampa tokia pat priklausomybė kaip alkoholis. Nors negaliu sakyti, kad jau visiškai pagijau, bet džiaugiuosi, kad jau šešis mėnesius nelošiau“.
Linas su problemomis dėl lošimo susidūrė Anglijoje. Jaunas vyras atvyko čia dirbti prieš dvejus metus, o šeima liko gyventi Lietuvoje. „Tuo metu nieko daugiau neveikiau, tik dirbau, ir po darbo pakalbėdavau internetu su šeima. Buvo nuobodu, draugų čia beveik neturėjau, o ir keli pažįstami dažniausiai buvo užsiėmę. Vienintelė pramoga po darbo man buvo internetas“, – prisiminė Linas. Pašnekovas teigė negalintis tiksliai pasakyti, kada jo priklausomybė prasidėjo – tiesiog vieną dieną, naršydamas interneto platybėse, įėjo į azartinių lošimų puslapį ir ten užsibuvo…
„Tą vakarą kelis kartus išlošiau, kažkiek pralošiau, bet iš tiesų, net nežinau tikslių sumų, tik žinau, kad mane tai įtraukė. Visada buvau šiek tiek azartiškas ir mėgau rizikuoti, pavyzdžiui, prieš žiūrėdamas futbolo ar krepšinio rungtynes, dažnai pastatydavau lažybų punkte. Skaičiavau tik tuos pinigus, kuriuos laimėdavau, o realiai to, ką pralošiau, net nežinau. Manau, kad praloštos sumos buvo tris kartus didesnės, nei laimėtos“, – vertino vyras.
Tas dienas Linas teigia prisimenantis kaip per miglą – lošimai surydavo ne tik jo pinigus, bet ir laiką. „Tiek įsijausdavau, kad į darbą eidavau miegojęs tik kelias valandas, nuolat jaučiau nerimą, kamuodavo jausmas, kad dabar palošiu, atsilošiu ir viskas bus baigta. Norėjau kuo greičiau baigti darbą, kuo greičiau baigti pokalbius su šeima. Ir taip kasdien – po darbo užsukdavau pabandyti laimę su lošimo aparatais, o vakare lošdavau internetu“, – pasakojo Linas. Linas pripažįsta visada tikėjęs, kad tai tik pramoga, kurios jis gali atsikratyti kada panorėjęs ir kad gali save kontroliuoti. Tačiau šeimai dėl pinigų trūkumo melavo – negalėdamas nusiųsti pinigų, Linas išsisukinėdavo, kad tą savaitę buvo mažai darbo, sirgo ar vėluoja atlyginimas. Tada bandydavo pinigų pasiskolinti. „Skolinausi iš pažįstamų ir kaimynų, bet kai jie pradėjo per daug klausinėti, šitas variantas irgi atkrito. Kiekvieną savaitę, gavęs algą, sumokėdavau už kambario nuomą, pasipildydavau „Oyster’į“ ir viską pralošdavau. Visą laiką mąsčiau apie lošimus, ir kur dar gauti pinigų. Tikėjau, kad išlošiu, tereikia tik sėkmingos dienos“, – pasakojo Linas ir pridūrė, kad apie tai, kad pinigų jis neturi dėl lošimo, žinojo tik brolis. Tačiau ir jam Linas nepasakojo, kiek pinigų pralošia kasdien.
„Brolis man sakydavo, kad baigčiau visus lošimus, prižadėdavau, kad tikrai nebeisiu, bet kitą dieną visus pažadus pamiršdavau… Nežinau, gal mano valia silpna, bet žinau, kad yra daug žmonių, kuriuos taip pat įtraukia visokios priklausomybės, ir nė vienas neturėtų teisti“, – svarstė pašnekovas.
Linas teigia, kad jo šeima neiširo tik dėl žmonos pastangų. „Ji mane prirėmė prie sienos pernai per šventes. Į Lietuvą negrįžau, nes neturėjau pinigų bilietui, nenusiunčiau netgi dovanų dukrai, nes viską buvau pralošęs. Nežinau, kas nutiko, bet kai žmona davė ultimatumą arba skiriamės, arba aš pasakau, kas vyksta, supratau, kad geruoju tai nesibaigs. Pasakiau, kad pralošiau pinigus, bet žadėjau, kad atsilošiu ir tada viską mesiu. Tada nepripažinau, nei kiek pralošiau, nei kad nebegaliu savęs sustabdyti“, – Linas dabar skaičiuoja, kad lošdamas prarado apie 8 000 £. Šių metų pavasarį Lino žmona su ketverių metų dukra atvyko gyventi į Angliją. „Nors planavome kitaip, bet tie mano lošimai planus sujaukė ir žmona pasiryžo būti su manimi čia. Išvykti į Lietuvą negalėjau – turėjau visų pirma atiduoti skolas, o jei būčiau toliau buvęs čia vienas, nebūčiau nustojęs lošti. Žmona tai suprato“, – tikino Linas.
Anot Lino, atvykus žmonai su vaiku, viskas pasikeitė. „Su jomis praleidžiu visą laisvą laiką. Jau pusę metų nebuvau net per metrą prie lošimų aparatų. Internete tik naujienų puslapius lankau. Netgi sporto rungtynių nebežiūriu, kad neužeitų noras pastatyti už kokią nors komandą. Stengiuosi visą laiką skirti šeimai ir kol kas tai padeda. Jaučiu, kad jau lipu iš tos duobės, mintyse yra ir kitų dalykų, ne tik lošimai“, – sakė Linas.
Lošimų problema – auga Dėl tokios priklausomybės, kaip Lino, kenčia ne vienas žmogus pasaulyje. Valstybinės sveikatos tarnybos (NHS) statistiniais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje apie 450 tūkst. žmonių turi priklausomybę azartiniams lošimams. Ši problema ypač paaštrėjo per kelis pastaruosius metus, o kasmet azartiniams lošimams išleidžiama septyni bilijonai svarų sterlingų. Suskaičiuota, kad tik apie 5 proc. visų, kenčiančių dėl šios priklausomybės, kreipiasi pagalbos į specialistus, ir tik 1 proc. gauna gydymą dėl lošimų priklausomybės. NHS duomenimis, jei ši priklausomybė nėra gydoma ir tęsiasi, finansinėje duobėje atsidūrę žmonės gali griebtis alkoholio, nes šios priklausomybės labai susisijusios. Taip pat į lošimus linkę žmonės gali tapti apatiški, susirgti depresija ir taip dar labiau paveikti savo darbinius ir socialinius santykius.
Anglija.lt

Leave a Reply