Nelegalių lažybų verslas neaplenkia ir Lietuvos

„Litexpo“ rūmuose vykstančioje knygų mugėje pristatyta Kanados žurnalisto Declano Hillo knyga „Parduotos rungtynės“ (angl. „The fix“). Autorius nagrinėjo įvairių sporto varžybų, ypač futbolo, ir lažybų mafijos santykius. Anot jo, ši blogio sėkla sudygo ir Lietuvoje.

D.Hillas, kurdamas knygą, bendravo su rytų Azijos lažybų verslo organizatoriais, nesąžiningais sportininkais ir teisėjais, nusikalstamų grupių atstovais. Autoriaus teigimu, nesąžiningose lažybų sandėriuose sukasi milijardai.

Knygoje nagrinėjamas sutartų rungtynių mechanizmas, pateikiami jų pavyzdžiai, kalbama apie didžiulį nesąžiningo sporto, ypač nesąžiningo futbolo išsiplėtojimą.

Teigiama, kad netgi Rytų Azijos šalių futbolo gerbėjai nusisuko nuo savo šalių sportininkų ir nukreipė savo dėmesį į Europos sportą būtent dėl šių priežasčių. Tačiau D. Hillas knygoje, kuri tapo jo disertacija Oksfordo universitete, perspėja, kad korupcija vis labiau užkrečia ir Europos sportą.

Jau ne pirmame šios knygos aptarime Lietuvoje šį kartą dalyvavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantė, Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėja Salomėja Zaksaitė, teisės profesorius Egidijus Kūris, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, Lietuvos krepšininkų profesinės sąjungos pirmininkas Mykolas Krivcovas . Pats D.Hillas apie savo knygą kalbėjo iš Kanados per „Skype“ ryšį.

„Manau, kad sutartos rungtynės dėl lažybų verslo, neaplenkia ir Lietuvos futbolo bei krepšinio,“ – teigė knygos „Parduotos rungtynės“ autorius.

D.Hillo knyga Lietuvoje buvo išleista M. Krivcovo ir S. Zaksaitės iniciatyva. „Susitikau su Salomėja ir pasiūliau: išleiskime kokią knygą, susijusią su sporto teise. Ji pasiūlė būtent šią knygą ir mes kibome į darbus,“ – pasakojo M. Krivcovas. Jis neneigė, kad Lietuvoje gali būti panašių problemų, kurios aprašytos D. Hillo knygoje.

Savo nuogąstavimus M.Krivcovas aiškino tuo, kad Lietuvos sportininkai dažnai privalo mėnesiais laukti vėluojančių atlyginimų: „Žaidėjai nesaugūs dėl savo ateities ir tai gimdo korumpuotą situaciją. Nieko keista, kad gimsta ir tos nesąžiningos varžybos. Tačiau negalima kaltinti vienos pusės. Iš kitos pusės egzistuoja sunku sporto padėtis, o Lietuvoje ji – ypač sunki. Tik keli klubai tegali kažkokią biudžeto dalį susidaryti iš žiūrovų ir iš to gyventi.“

Iš UEFA atėjo keturi signalai apie tiriamas „Mažeikių“ rungtynes. Viso pernai per metus gavom tokius šešis signalus, – sakė L.Varanavičius.

M.Krivcovui antrino L.Varanavičius. LFF vadovas pripažino, kad Lietuvos A lygos pirmenybėse buvo rungtynių, sukėlusių rimtų Europos futbolo asociacijos sąjungos (UEFA) įtarimų.

„Dėl atlyginimų nemokėjimo mes turime tą pačią situaciją ir Lietuvos futbole. Pernai „Mažeikių“ klubas tris mėnesius nemokėjo atlyginimų savo žaidėjams. Tada iš UEFA atėjo keturi signalai apie tiriamas „Mažeikių“ rungtynes. Viso pernai per metus gavom tokius šešis signalus“, – sakė LFF vadovas.

Tačiau klubų delsimas išmokėti žaidėjams uždarbį ne būtinai vienintelis šansas sutartų rungtynių organizatoriams „Pasiūlymai ir sumos būna daug kartų didesni, negu tai, ką žaidėjas gali legaliai užsidirbti,“ – teigė L.Varanavičius.

LFF vadovas tvirtino, kad lažybų mafiją į Lietuvą atkeliavo ne iš rytų, o iš šiaurės: „Lietuvoje šita problema prasidėjo prieš kokius ketverius-penkerius metus. Ji atslinko iš Suomijos per Estiją. Suomijoje viena mafijos grupuotė buvo nusipirkusi klubą ir sugriovė čempionatą kone per metus. Ir niekas negalėjo žiūrėti Suomijos aukščiausios lygos, nes visi žinojo, kad joje vyksta kažkas nešvaraus. Policija šiuos nusikaltėlius iš tos šalies išstūmė. Tada jie pasitraukė į Estiją. Ir iš ten pradėjo slinkti pas mus. Per metus yra tiriama apie 60 įtartinų Estijos lygos rungtynių.“

Tačiau gavusi UEFA perspėjimą apie įtartinai besiklosčiusius mačus, LFF, anot L. Varanavičiaus, yra bejėgė griebtis kokių nors rimtų priemonių. LFF vadovas dėl to kaltino valstybines institucijas.

„Ir kas, kad mes gaunam signalą? Mes jau kokius 5-6 metus vaikštome po visas valstybines institucijas, bandydami paaiškinti, kiek tai yra rimta problema. Reakcijos – jokios. Nors situacija po truputį keičiasi. Šita knygutė jau išdalinta policijos komisarams, vidaus reikalų ministrui. Kai pradedi jiems pasakoti apie sumas, tada pagalvojai – „ai, gal iš tiesų reikia pradėti kažką daryti...“ Pagaliau šį sausį buvo paskirti du kriminalinės policijos pareigūnai, kurie pradeda kažką tai tirti. Mes jiems atidavėme visą informaciją, kurią mes turime surinkę futbole. Didžiausia bėda, kad pagal įstatymus šiame yra labai sunku surasti baudžiamąją atsakomybę, nes pagal baudžiamąją atsakomybę būna aiškiai įvardytas nukentėjusysis ir aiškiai apibrėžtas pats nusikaltimas. Čia gal ir galima pritempti sukčiavimą, bet tai būtų labai sunkus dalykas“, – dėstė LFF prezidentas.

L.Varanavičius priekaištavo ir kolegoms iš krepšinio organizacijų: „Šiaip futbolo situacija yra skausminga tuo, kad apart mūsų, daugiau niekam Lietuvoje tai neįdomu. Krepšininkai visiškai ignoruoja šį klausimą. Jeigu jie prisijungtų ir prie mūsų kovos, kartu būtų daug lengviau stumti įstatymų pakeitimus, versti policiją rimčiau užsiimti korupcijos sporte klausimais.“

Sąjungininkais kovoje prieš sutartas rungtynes, LFF prezidentas mato klubų savininkus: „Kai klubų savininkai duoda pinigus atimdami juos vos ne iš savo šeimos, o kažkas pasinaudoja tomis rungtynėmis tam, kad pasidaryti į kišenę sau, tai yra labai nesmagu. Užtat klubų vadovai yra vieningi ir nori, kad tokių dalykų nebūtų.“

L.Varanavičius nustebino kitus diskusijos dalyvius savo optimizmu: „Manau per porą metų mes tikrai sučiupsime tuos žmones, kurie tame dalyvauja. Reikia nors porą žmonių pagauti ir nors apklausti. Kiti išsigąs. Nėra taip, kad žaidėjai labai norėtų dalyvauti nesąžininguose žaidimuose.“

 

 

15min.lt