Vyriausybei pateiktas Azartinių lošimų įstatymas

Trečiadienį Finansų ministerija Vyriausybei pateikė Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuris leis įteisinti azartinius lošimus - bingo, ruletes, kortas, kauliukus bei totalizatorius.

Finansų ministerija prognozuoja, jog įteisinus šią veiklą į biudžetą per metus papildomai būtų gauta apie 25 milijonus litų. Pernai Latvija iš azartinių lošimų ir loterijų veiklos į biudžetą gavo 25 milijonus, Estija - 12 milijonų litų įplaukų. Projekte siūloma šią veiklą ne tik licencijuoti, bet ir griežtai reglamentuoti.

Azartinių lošimų namus (kazino) būtų galima steigti tik užsienio turistų labiausiai lankomose vietose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Nidoje. Manoma, jog tokie apribojimai sudarytų sąlygas geresnei kontrolei.

Lošimus galėtų organizuoti tik akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių įstatinis kapitalas, priklausomai nuo lošimų rūšies, būtų nuo 1 milijono iki 4 milijonų litų.

Projekte numatyta, jog Lietuvoje leidžiama eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrengimus, jeigu jie pagaminti atitinkamą licenciją turinčio gamintojo. Tokia nuostata, specialistų manymu, yra svarbi, kadangi Latvijos lošimų namų organizatoriai laukia, kol galės čia atvežti savo senus įrengimus.

Lošimų automatuose turėtų būti įrengti specialūs apskaitos prietaisai - "juodosios dėžės". Jie padėtų kontroliuoti automatų surenkamų pinigų apyvartą bei kitas operacijas.

Visi lošimo įrenginiai turės būti lošimus organizuojančios bendrovės nuosavybė - tai neleistų kelioms bendrovėms kartu susidėjus išsipirkti vieną licenciją. Tuo atveju, jeigu azartinių lošimų legalizavimui būtų pritarta, Finansų ministerija siūlytų steigti atskirą lošimų priežiūros instituciją.