Lietuvos loterijose pralošiama 2,2 karto mažiau nei azartinių lošimų įstaigose

Lietuvos azartinių lošimų įstaigose gyventojai pralošia 2,2 karto daugiau negu loterijose. Susidomėjimas loterijomis šalyje slūgsta.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį šalies loterijose pralošta 25,8 mln. litų - 8,1 proc. mažiau nei 2004-ųjų sausio-birželio mėnesiais (28 mln. litų).

Tuo tarpu šalies azartinių lošimų įstaigose (kazino, lošimo automatų salonuose ir lažybų punktuose) per šešis šių metų mėnesius pralošta 57,4 mln. litų - beveik 1,5 karto daugiau nei šiuo laikotarpiu pernai (39,1 mln. litų).

Loterijų organizatorių apyvarta šiemet smuko 9,2 proc. - iki 48,8 mln. litų, o lošimų organizatoriai gavo 59 proc. daugiau įplaukų - 260,1 mln. litų.

Rinkos dalyviai vertina, kad sąlygos organizuoti loterijas Lietuvoje yra daug palankesnės nei azartinius lošimus, kadangi lošti gali tik pilnamečiai asmenys, griežtai ribojama azartinių lošimų reklama, tuo tarpu loterijų versle šie dalykai nėra apriboti. "Loterijų rinka Lietuvoje nemažėja, paprasčiausiai trūksta investicijų", - tvirtino loterijas organizuojančios bendrovės "Fortuna Baltica" vadovas Adomas Dusevičius.

Kitos loterijų organizatorės - "Žalgirio loto" vadovas Šarūnas Dusevičius teigė, kad pastaruoju metu didžiausią konkurenciją loterijoms sudaro prekinės loterijos, ypač išpopuliarėjusios prekybos tinkluose bei siūlomos įmonių. Jo teigimu, loterijų apimtis Lietuvoje šiek tiek sumažino ir 2001 metais priimtas Azartinių lošimų įstatymas.

"Loterijų pasiūla vartotojui reikalauja atnaujinimo, ką mes ir darome - orientuojamės į naujas technologijas ir naujas loterijas, o į senas visai nebeinvestavome. Loterijų veiklos plėtra praktiškai nevyksta - nesikuria naujos firmos, kaip yra azartiniuose lošimuose", - teigė Š. Dusevičius.

Jis pasakojo, kad dar šiais metais "Žalgirio loto" planuoja įvesti į rinką tris naujas loterijas, kur dalyvauti loterijoje galima internetu, mobiliuoju ryšiu ir perkant bilietus per kiekvieną kasos aparatą prekybos tinkluose.

"Loterijų rinka, matyt, kaip ir viskas Lietuvoje, yra ribota, o gal jau ir užpildyta. Gal kitokių formų reikėtų", - sakė VLPK pirmininko pavaduotojas Vytautas Janulis.

2004 metais loterijose gyventojai pralošė 52 mln. litų, loterijų organizatorių apyvarta siekė 101,65 mln. litų.

Azartinių lošimų įstaigose pernai pralošta 87,34 mln. litų, lošimų organizatoriai gavo 373,95 mln. įplaukų.