Lietuviai lando pro cenzūros plyšius

2017-06-09 20:27

Lygiai prieš pusantrų metų Lietuvoje užblokuota pirmoji interneto svetainė, nelegaliai teikusi azartinių lošimų paslaugas mūsų šalies vartotojams. Dabar blokuojamų svetainių skaičius jau artėja prie 200.

Azartinių lošimų įstatymo pataisos, numatančios nelegalių lošimų svetainių blokavimą, kelią Seime skynėsi kelerius metus.

Po ilgų įtikinėjimų apie tariamą jų veiksmingumą ir būsimą finansinę naudą pataisos galiausiai buvo patvirtintos ir įsigaliojo 2015-ųjų sausio 1 dieną. Po dešimties dienų buvo užblokuota pirmoji svetainė.

Dabar Lietuvoje blokuojamas 181-as domenas, priklausantis dešimtims azartinių lošimų vykdytojų, kurie paslaugas Lietuvoje teikė nelegaliai.

Ką, kada ir kodėl blokuoti nusprendžia Lošimų priežiūros tarnyba (LPT). Kaip šie sprendimai priimami, visuomenei neviešinama. Tiesa, kad svetainė būtų užblokuota, dar reikia gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, tačiau iki šiol dėl to problemų nebuvo kilę.

Rinka stabiliai auga

Prieš priimant įstatymo pataisas interneto cenzūros šalininkai kaip pavyzdį nurodė kaimyninę Latviją, kur vos per metus užblokavus šimtus nelegalių lošimų svetainių išsyk pasijuto efektas: legaliai paslaugas teikiančių bendrovių pajamos ir sumokami mokesčiai išaugo daugiau nei du kartus, panašia proporcija ūgtelėjo ir legalių žaidėjų skaičius internete.

Ar ir Lietuvoje lošimų svetainių blokavimas atvėrė aukso puodą? LPT atstovai nepanoro šio klausimo komentuoti ir pasiūlė paskaityti tarnybos svetainėje pateikiamas finansines ataskaitas.

Remiantis šiais duomenimis, praėjusiais metais lošimų rinkos dalyvių įplaukos (už parduotus žetonus, bilietus ir kt.) siekė beveik 770 mln. eurų ir buvo apie 8,5 proc. didesnės nei ankstesniais metais, o pajamos padidėjo nuo 85,9 mln. eurų iki 90,9 mln. eurų. Panašiu tempu rinka augo ir ankstesniais metais, taigi rezultatai nėra stulbinantys.

Įdomus sutapimas: po žurnalisto skambučio kone dešimtmetį ketvirtinių ataskaitų neskelbusi LPT pajuto pareigą tai padaryti ir internete paviešino šių metų pirmojo ketvirčio lošimų veiklos rodiklius.

Remiantis jais, rinkos dalyvių įplaukos pirmąjį 2017 metų ketvirtį jau siekė 225,7 mln. eurų – 38,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o pajamos išaugo 14 proc. – iki beveik 24 mln. eurų. Skaičiai įspūdingesni, bet iki latviško sprogimo toloka.

Vis dėlto užsienio bendrovių legalizuoti veiklą Lietuvoje šios priemonės nepaskatino: užpernai lošimų paslaugas Lietuvoje teikė 13 bendrovių, tiek pat jų liko ir dabar.

Kokia dalis žaidėjų nustojo lankytis nelegaliose lošimų svetainėse ir dabar lažinasi ar žaidžia legaliai, o kiek vartotojų ir toliau lošia nelegaliai, LPT negalėjo nurodyti.

„Licencijų neturinčių azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veikla Lietuvos Respublikoje draudžiama.

Tokiems subjektams taikomos poveikio priemonės, todėl valstybinės institucijos nesaugo, nerenka ir neturi duomenų apie nelicencijuotos veiklos vykdytojus“, – nurodė LPT atstovė Skirmantė Paukštienė.

Priemonė nepasiteisino

Interneto svetainių blokavimo naudos nepajuto ir rinkos dalyviai.

Kompanijos „Betsafe“ (buvęs „TonyBet“) atstovai teigė negalintys atskleisti, kaip keitėsi žaidėjų skaičius, nes tai yra komercinė paslaptis, tačiau, jų vertinimu, nelegalių svetainių blokavimas neturėjo įtakos nei žaidėjų internetu skaičiaus pokyčiui, nei žaidėjų lošimo įpročiams. O įmonės pajamos tendencingai augo dar iki įsigaliojant Azartinių lošimų įstatymo pataisoms.

„Manome, kad sprendimas nepasiteisino. Esame viena didžiausių internetinių lažybų ir žaidimų bendrovių Lietuvoje, tačiau realiai nejaučiame didelių pokyčių, kuriuos būtų sukėlęs nelegalių lošimų svetainių blokavimas“, – teigė „Betsafe“ prekės ženklo vadovas Lietuvoje Andrius Lapienis.

Jis sakė, kad nelegaliai paslaugas teikiančios bendrovės randa būdų, kaip apeiti svetainių blokavimą, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ši priemonė nepasiteisino.

„Į Lietuvos biudžetą galėtų būti surenkama daugiau mokesčių, jei Lietuvoje uždirbti pinigai neišeitų į užsienio bendroves.

Dabar jos neturi jokios prievolės mokesčius mokėti Lietuvoje.

Manome, kad bankams padedant apribojus mokėjimus šioms nelegalioms svetainėms, būtų galima pasiekti norimo poveikio“, – svarstė A.Lapienis.

Su pataisomis paskubėjo?

Į Lietuvoje taikomus ribojimus dauguma užsienio bendrovių tiesiog nusispjovė – lankytojus, kurie moka blokavimų išvengti, priima, bet pačios išsisukti nuo šių ribojimų nemėgina.

Užtat lošimų kompanija „Unibet“ su šiomis priemonėmis kovoja: specialiai lietuviams registruoja vis naujus domenus, prie jų prirašydama kokį nors skaičių, ir kviečia lankytis jose. Kol nauja svetainė užblokuojama, praeina kelios savaitės ar keli mėnesiai, o tuomet puslapis „persikrausto“ į naują interneto domeną ir veikia kaip veikęs.

„Unibet“ atstovai neatskleidė, ar tai duoda naudos, o paprašyti paaiškinti, kodėl bando išvengti svetainės blokavimo, pateikė prieš metus išsakytą savo poziciją.

Kompanijos vertinimu, Lietuvoje priimtos įstatymo pataisos pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes jos priimtos prieš tai nepranešus Briuseliui ir nesulaukus Europos Komisijos patvirtinimo.

Be to, Europos Komisija buvo pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą dėl įstatymų prieštaravimo europinei teisei. Komisijai kilo abejonių, ar lošimų reguliavimas Lietuvoje yra suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, kuriomis garantuojama įsisteigimo laisvė ir laisvas paslaugų teikimas vidaus rinkoje.

Lietuvoje reikalaujama nuotolinių lošimų organizatoriams prieš teikiant paslaugas internetu turėti ir „tradicines“ lošimų vietas, tad nieko nuostabaus, kad užsienio kompanijos čia neskuba kraustytis.

Atvėrė Pandoros skrynią

Kritikos įstatymo pataisoms prieš jas priimant negailėjo interneto paslaugų tiekėjai. Tačiau dabar nuo komentarų jie susilaiko, o paklausti, kokia dalis vartotojų bando išvengti svetainių blokavimo, atšauna, kad šie pakeitimai atliekami kliento galinėje įrangoje, kurios konfigūracijų jie nemato.

IT ekspertas Marius Pareščius svarstė, kad blokavimai sustabdo tik „žiopliukus“ – naujus žaidėjus, kurie nemoka pasikeisti kompiuterio DNS nustatymų ar įsijungti VPN ir neturi draugų, kurie jiems padėtų tai padaryti.

„Šita dalis, manau, bus nuo 5 iki 10 procentų. Visi tie, kurie lošė anksčiau ir bandė užsidirbti, žinojo kokius nors algoritmus arba kuriems lošimas yra laiko praleidimo forma, kaip lošė, taip lošia. Šita dalis žaidėjų, kuriuos norėjo pasiekti LPT, liko nepaliesta“, – teigė M.Pareščius.

Jis sakė, kad svetainių blokavimas ne tik neveiksmingas, bet kai kuriems vartotojams galėjo būti ir žalingas – pernai į LPT svetainę, kur nukreipiami nelegalių svetainių lankytojai, buvo įkeltas virusais užkrėstas programinis kodas.

Ir tai dar ne pabaiga. M.Pareščiaus teigimu, įteisinę nelegalių lošimų svetainių blokavimą lietuviai atvėrė Pandoros skrynią, o dabar jau norima blokuoti failų dalijimosi svetaines, alkoholio reklamą rodančius tinklalapius, propagandą ar fiktyvias naujienas skleidžiančius puslapius ir kitas „nepatogias“ svetaines.

„Dabar visi, mojuodami įstatymais ir remdamiesi skirtingomis sąvokomis, bando tais dalykais prisidengdami atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Aš manau, kad tai yra neteisinga.

Mano nuomone, mes prieisime iki Rusijos varianto, nes paprastų priemonių viską blokuoti nėra. Yra piktos priemonės, susijusios su techniniu vartotojų sekimu, ieškojimu, kur jis slepiasi, ką naudoja“, – kalbėjo M.Pareščius.

lrytas.lt