Korupcija Lietuvos futbole

Lietuvos futbolo federacija Vilniaus apygardos prokuratūros paprašė pradėti tyrimą dėl galbūt sutartų rungtynių. Federacija nurodė, jog taip vykdo nelegalių lažybų prevenciją, tačiau pažvelgus įdėmiau tampa aišku, jog reikia kur kas daugiau nei prevencijos. UEFA lažybų stebėjimo agentūros „Sportradar“ duomenimis, Lietuva yra viena labiausiai korumpuotų futbolo valstybių. Prokurorams teks ištirti daugiau nei 30 rungtynių. Dėl sutartos rungtynių baigties įtariami du trečdaliai Lietuvos A lygos futbolo klubų.

LFF prezidentas Julius Kvedaras neslepia, jog į teisėsaugos institucijas teko kreiptis ne savo noru, o paskatinus UEFA, nes kitų būdų tirti tokių įtarimų federacija neturi. Pasak jo, apie sutartas rungtynes kalbėta jau seniai, tačiau jis ne toks žmogus, kad tikėtų visokiais pletkais.

lietuvos-futbolo-sirgaliai-4fd709d8a00d6[1]

Didžiausios Lietuvoje sporto lažybų bendrovės „TOP sport“ vadovas Gintaras Staniulis nesitiki, jog pradėtas tyrimas baigsis kaltųjų nustatymu ir bausmėmis. Jo patirtis rodo, jog net ir turint konkrečių įrodymų pradėtos bylos nugula tyrėjų stalčiuose be konkrečių rezultatų. Ką jau kalbėti apie seniai pasibaigusių rungtynių tyrimus.

Kovos su korupcija ekspertai taip pat pradeda Lietuvos futbolo ir krepšinio klubų skaidrumo tyrimą. Pasak jų, nėra abejonių, jog sutartų rungtynių būna, tačiau nėra žinomas tikrasis šio reiškinio mastas – skirtingai nei užsienyje, Lietuvoje perkamos rungtynės iki šiol nerūpėjo nei sporto funkcionieriams, nei teisėsaugos institucijoms.

Laukia šimtaprocentinių įrodymų

„Tyrimas yra ilgas. Kaip mums sakė UEFA, turime turėti šimtaprocentinių faktų. Tada būtų iš karto šalinamas bet kuris klubas, nesvarbu, koks jo pavadinimas“, – pareiškė LFF vadovas J.Kvedaras.

Tiesa, kaip surinkti tuos šimtaprocentinius faktus, kai UEFA informacija paremta tik neįprasta statymu dinamika, o ne kokiais nors operatyviniais veiksmais – pvz., pokalbių įrašais ar žaidėjų prisipažinimais – lieka neaišku. Prokurorams teks aiškintis seniai įvykusias rungtynes, dėl kurių galbūt buvę susitarimai seniai įvykdyti.

Kalbinti specialistai teigė, jog sėkminga kitų šalių patirtis rodo, jog tokie tyrimai turi būti atliekami tyliai, sekant ir fiksuojant įtartinų komandų kontaktus, kontroliuojant klubų finansinius srautus. Viešas kreipimasis į prokurorus, palydėtas pranešimu spaudai, beveik sužlugdo bandymą išsiaiškinti korupcijos mastą Lietuvos futbole.

LFF prezidentas pripažįsta, jog į prokurorus kreiptis paskatino UEFA: „Tai jų iniciatyva daugiau, ne mūsų. Jie atsiuntė įtartinų mačų sąrašą ir paprašė atkreipti dėmesį. Mes paaiškinome, kad neturime tokios teisinės bazės, kuri leistų sprendimą priimti patiems. Kai toks sprendimas buvo priimtas Latvijoje, Daugpilio futbolo klubas teisme laimėjo. Mes pasirinkom kitą kelią. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, tai jau būtų ne federacijos reikalas, o UEFA ir prokuratūros, su visais įrodymais.“

Kalbomis be įrodymų netiki

Apie tai, kad Lietuvos futbolo lyga jau seniai vadinama lažybų lyga, o kai kurie itin svarbūs mačai iki šiol kelia sirgalių pyktį, atskirai nerašysiu. Norintiems apie tai sužinoti daugiau siūlau paskaityti pavasarį mūsų portale skelbtą sporto žurnalisto Nerijaus Kesmino straipsnį.

„Pletkų lygio kalbų girdėjau, bet negaliu jomis remtis. Jei turėčiau faktų, galėčiau jums pasakyti. Dabar galiu sulaukti kreipimosi į teismą, kad apšmeižiau“, – paklaustas, kodėl ši problema nebuvo keliama anksčiau, aiškino J.Kvedaras.

Į klausimą, ar kai kurių ant bankroto ribos balansuojančių klubų finansiniai srautai nekelia įtarimų, J.Kvedaras patikino, kad tų pačių problemų yra ir kitose sporto šakose: „Kiek aš žinau, tai visos sporto šakos nelabai gerai gyvena ir nelabai suduria galą su galu. Buvome jaunių turnyre – girdėjome, kad bokso rinktinė ruošiasi važiuoti į pasaulio pirmenybes ir jiems taip pat pagrindinis klausimas yra pinigai. Jei Lietuvoje būtų pakeisti sporto rėmimo įstatymai, tai gal finansavimas pagerėtų.“

Dar vienas į akis krentantis faktas yra tai, jog už daugelį Lietuvos futbolo „A lygos“ rungtynių lažybų organizatoriai neleidžia statyti, jei statymas nėra sudarytas bent jau iš trijų rezultatų spėjimų kombinacijos.

Tai rodo, jog lažybų organizatoriai nėra garantuoti, jog rungtynės vyks sąžiningai. Paklaustas, ar vien tai nėra pagrindas imtis futbolo klubų veiklos tyrimo, J.Kvedaras patikino, jog dabar tai ir daroma: „Dabar tų žingsnių ir imamės. Susitikimuose su UEFA atstovais dalyvavo ir lažybų bendrovių atstovai. Kol nieko nėra įrodyta, jokių sankcijų imtis negalime.“

Lietuvoje nestato

Didžiausios Lietuvoje lažybų bendrovės „TOP sport“ vadovas G.Staniulis nurodė, jog sutartų rungtynių problema buvo kur kas opesnė prieš keletą metų, o šiuo metu pinigus statant Lietuvoje sukčiams pralobti galimybių neliko: „Žiūrėdami į savo statymus šiandien tikrai neturime jokių abejonių. Laiku ėmėmės prevencijos. Ne visus mačus gali pastatyti nekombinuodamas. Žinoti vieno mačo baigtį nepakanka. Taip pat mes iš karto esame informuojami apie didesnius statymus. Galbūt Azijos rinkose statomos didesnės sumos.“

Būtent Azijos lažybų bendrovės šiuo metu yra patogiausia vieta statyti didelius pinigus. Tiesa, ir ten dideli statymai už nepopuliarioje lygoje vykstantį susitikimą sukeltų įtarimų, todėl ieškoma lažybų bendrovėse dirbančių tarpininkų, kurie priimtų didesnes sumas.

Dažnai taip sukuriamas nuostolis lažybų bendrovėms, tačiau tarpininkas gauna nemažą dalį laimėjimo. Tokie tarpininkai jau seniai nutiesę kelius į Lietuvą ir čia aktyviai bendrauja ne tik su sporto, bet ir su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Būtent per organizuotas nusikaltėlių grupuotes neretai vyksta derybos su Lietuvos futbolo žaidėjais. Vieną kartą susitepęs sportininkas yra įtraukiamas į nusikaltimų voratinklį ir vėliau juo naudojamasi už santykinai kuklų atlygį. Būta atvejų, kai nurodymų nevykdantiems komandų žaidėjams buvo atvirai grasinama, jie persekioti, tačiau policijos pagalbos sportininkai neprašė.

Teigiama, jog vienų rungtynių metu galima laimėti apie 100 tūkst. eurų. Žinant, jog Lietuvos A lygos futbolo klubų žaidėjų atlyginimai siekia 3–5 tūkst. litų per mėnesį, o ir šie dažnai vėluoja, galima įsivaizduoti, kokia tai finansinė motyvacija. Tiesa, žaidėjams iš laimėjimo tenka tik menka dalis. Didžiausius pelnus susišluoja tie, kurie randa, kas priims tokius statymus ir garantuos laimėtojų konfidencialumą.

„Europoje tendencijos yra tokios, kad didžiosios bendrovės stengiasi didelių sumų nepriiminėti, net jei vyksta pasaulio čempionatas ar panašaus lygio varžybos. Kitą kartą ir šimtą eurų pastatyti būna problema“, – teigė G.Staniulis.

Pasitiki Vilniaus „Žalgiriu“

Sutartų rungtynių metu dažnai statoma ne už nugalėtoją, o už tai, kiek rungtynių metu bus įmušta įvarčių. Tai lemia geresnis koeficientas. Be to, taip atsiranda situacija, kai rungtynes surežisuoti gali viena komanda, net nesitardama su priešininkais. Ji pati žino, kiek įvarčių turi praleisti.

Siekdami geriausio koeficiento sukčiai renkasi ir gyvus statymus jau vykstant rungtynėms. Būtent ten koeficientai keičiasi greitai ir gali labai išaugti. „Ši paslauga populiarėja, nes anksčiau tokių techninių galimybių nebuvo. Dabar beveik kiekvieną mačą galima pasižiūrėti. Jaučiamos tendencijos, kad statymai rungtynių metu sudaro vis didesnę dalį visų statymų“, – sakė „TOP sport“ vadovas.

Pasak jo, ne visi Lietuvos futbolo klubai kelia įtarimų: „Kai vyksta principiniai mačai, leidžiama statyti ir už vienerias rungtynes. Bendradarbiaujame su Vilniaus „Žalgiriu“. Matome, kad klubas eina teisinga linkme. Jie neturi net minties, kad būtų galima elgtis negarbingai. Kai žaidžia ši komanda, galima drąsiai priimti statymus žinant, kad viskas vyks sąžiningai.“

Prokurorams nerūpi

Verslininkas pasidalijo savo patirtimi bendraujant su teisėsaugos institucijomis tiriant įtartinas varžybas. 2011 m. Lietuvos krepšinio lygą sudrebino lažybų skandalas. Palangos „Naglio“ komanda triuškinamai pralaimėjo Kauno „Žalgiriui“.Tada „Naglio“ vadovai patys kreipėsi į lažybų bendroves prašydami išsiaiškinti, ar jų komandos žaidėjai nestatė už tai, jog „Žalgiriui“ bus pralaimėta daugiau nei 30 taškų skirtumu.

Buvo nustatyta ne tik daugiau nei 30 tūkst. litų pastatyta suma, tačiau komandos vadovai atpažino lažybų punktuose nufilmuotus mažiausiai du savo komandos žaidėjus.

„Įrodyti, kad varžybos tikrai buvo sutartos, praėjus nemažai laiko yra labai sudėtinga. Remtis tik tuo, kad statymai buvo nestandartiniai, nepakanka. Turėjome plačiai nuskambėjusį atvejį, kai Palangos klubas pats statė ir pasistengė pralošti reikiamu santykiu. Ten buvo užfiksuoti ir žaidėjai, kurie statė, ir vis tiek nieko neįvyko. Turėjome konkrečius įrodymus ir nieko nepasiekėme“, – teisėsaugos institucijų darbo efektyvumą iliustravo „TOP sport“ vadovas.

Pasak jo, nesitikėdami pagalbos iš prokurorų lažybų organizatoriai patys imasi veiksmų rizikai riboti: „Daugiau nei per dešimt darbo metų teko susidurti ir kitose sporto šakose su galimai nesąžiningomis rungtynėmis. Mes kreipdavomės ir į lošimų priežiūros komisiją, ir į teisėsaugos institucijas, bet sulaukdavome atsakymo, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar jau remiamės patirtimi ir jautresnėse rungtynėse uždedame statymo limitus arba kitus ribojimus. Tačiau tokių rungtynių dabar beveik neliko. Tie, kurie norėjo neteisėtai pasipelnyti, pamatė, kad Lietuvoje tai labai sunku padaryti.“

Nukenčia lažybų bendrovės

G.Staniulio nuomone, dėl nesąžiningų rungtynių labiausiai nukenčia būtent lažybų bendrovės: „Lažybų bendrovės nuo sutartų rungtynių nukenčia labiausiai. Jos negali pastatyti prieš save. Kai kalbama teoriškai, tai tų sąmokslų gali atrodyti daug, bet tai nėra taip paprasta.“

Lažybų organizatoriai atkreipia dėmesį, kai daromi panašūs statymai panašiu metu, bet skirtingose vietose, statomos neadekvačios įvykiui didelės sumos. „TOP sport“ vadovas nurodė, jog privačios bendrovės nesidalina informacija, kokios sumos statomos, todėl bendrą vaizdą susidaryti nėra lengva.

Net jei paaiškėja, jog rungtynių baigtis buvo sutarta iš anksto, išmokėti pinigai bendrovei negrįžta, o nauji laimėjimai neišmokami. „Mūsų reglamente apibrėžta ne tik dėl nupirktų rungtynių, bet ir dėl dopingo. Jeigu įvyksta apdovanojimas ir sportininkas pripažįstamas laimėtoju, o po mėnesio ar metų paaiškėjo, kad varžybos laimėtos nesąžiningai, tai mes negalime susigrąžinti išmokėtų pinigų ir mokėjimų nekeičiame“, – teigė G.Staniulis.

Pradeda tyrimą

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pradeda Lietuvos krepšinio ir futbolo klubų tyrimą, kuriame bus bandoma išsiaiškinti, kiek paplitusi nesąžiningų susitarimų praktika šiose sporto šakose.

„Tariantis dėl rungtynių dalyvauja daug grandžių – tai gali būti ir neskaidrus verslas, kuris taip siekia išsiplauti pinigus, klubų savininkai ir vadovai, lažybų bendrovių atstovai ar patys sportininkai. Nėra jokių duomenų, kiek ši praktika yra paplitusi Lietuvoje. Yra tik spėjimų, bet ne iš Lietuvos sporto vadovų ar teisėsaugos institucijų, o iš tarptautinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros. Jų tyrimas rodo, kad Lietuva patenka tarp dešimties šalių, kuriose vyksta daugiausiai sutartų futbolo rungtynių“, – sakė TILS projektų koordinatorė Rugilė Trumpytė.

Garsus žurnalistas Declanas Hillas, kurio viena knygos dalis („Parduotos rungtynės“) yra išleista ir lietuvių kalba, darė tyrimą apie susitarimus Azijos futbolo lygose. Jis keliavo po Azijos šalis ir anonimiškai šnekėjosi su sportininkais, kurių ne vienas prisipažino, kad tokiuose susitarimuose yra dalyvavęs.

„Dažnai būna, jog į tokius susitarimus futbolininkus įtraukė jų buvę kolegos, kurie turi priėjimą ir asmeniškai pažįsta žaidėjus. Mes norime prakalbinti futbolininkus neatskleisdami jų tapatybės. Kad jie, pasakę tokią informaciją, niekaip nenukentėtų“, – nurodė R.Trumpytė.

Išskirtinė verslo šaka

TILS atstovės teigimu, kai kalbame apie sutartas rungtynes, pažeidžiami ne tik sportiniai principai ir sirgalių lūkesčiai stebėti sąžiningą kovą. „Sportas yra išskirtinė verslo šaka, kuri nesuderinama su nesąžiningumu. Tačiau čia reiktų kalbėti ne tik apie vertybes, bet ir apie labai aiškius finansinius ir ekonominius nusikaltimus.

Kodėl apie tai imta kalnbėti būtent dabar?

Todėl, kad nusikalstamos struktūros, gaunančios pajamas iš nelegalios veiklos, tokios kaip ginklų, narkotikų prekyba ar prostitucija, turi šias pajamas legalizuoti. Tam pasitelkiamas sportas. Žinodami rungtynių baigtį nusikalstamo pasaulio atstovai daro statymus ir legalizuoja savo pinigus“, – sakė tyrimo koordinatorė.

Pasak jos, Lietuvoje tokių tyrimų praktikos dar nėra: „Yra du skirtingi dalykai, kai kalbame apie Lietuvos patirtį ir tarptautinę patirtį. Interpolas yra jau ne kartą pateikęs skaičius ir išaiškinęs tokias rungtynes bei žaidėjus, tačiau Lietuvoje mes tokios praktikos vis dar neturime. Šiuo metu vykstantis tyrimas gali būti pirmas precedentas. Labai norisi tikėti, kad sėkminga tokių bylų tyrimo patirtis anksčiau ar vėliau atsiras.“

R.Trumpytė nurodė, jog rungtynių skaidrumu pirmiausia turėtų būti suinteresuoti sporto federacijų vadovai. „Galima tik apgailestauti, kad sporto bendruomenė iki šiol aktyviai nekėlė šito klausimo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad ji tai daro bent jau dabar. O juk būtent ji ir turi būti labiausiai suinteresuota rungtynių sąžiningumu. Ar sirgaliai eitų į stadionus, jei žinotų, kad dėl rungtynių baigties jau susitarta?“ – klausė pašnekovė.

Paklausta, ar Lietuvos padėties nekomplikuoja tai, jog daugelis sporto klubų skęsta skolose, o žaidėjai uždirba menkus atlyginimus, TILS atstovė atsakė, jog profesionalių sportininkų gaunami pinigai toli gražu ne visada yra lemiamas veiksnys vertinant jų sąžiningumą.

„Futbolininkai dažnai nurodo, kad jie susitarimuose sutinka dalyvauti, nes iš klubų negauna sutartų algų, bet tai nėra vienintelė priežastis. Matome, kad net aukščiausio lygio futbolo lygose susitarimai vyksta. Pavyzdžiui, Interpolas sėkmingai atliko Italijos futbolo lygos tyrimą. Net ir dideles pajamas gaunantys sportininkai į tokius susitarimus įsitraukia“, – sakė R.Trumpytė.

15min.lt