Anstoliai patyrė fiasko blokuodami lažybų puslapius?

Lietuvos lažybininkai pasiekė, kad teismas uždraustų prieigas prie užsienio konkurentų, tačiau interneto paslaugų teikėjai tvirtina to negalintys padaryti.

Tačiau interneto paslaugų teikėjai tvirtina techniškai negalintys to padaryti.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu vakar antstoliai pradėjo keliauti po dešimt šalies interneto paslaugas teikiančių bendrovių.

Joms duotas nurodymas blokuoti prieigą prie užsienio lažybų svetainių bwin.com, triobet.com, unibet.com ir bet365.com. Šios įmonės vilioja klientus iš Lietuvos, nors teisę priimti pinigus statymams turi tik mūsų šalies licenciją turinčios bendrovės.

Pasak dienraščio, karas tarp Lietuvos ir užsienio lažybininkų vyksta jau keletą metų. Pagal mūsų šalies įstatymus, lažybų bendrovė turi būti įregistruota Lietuvoje ir gali priimti bei išmokėti tik grynuosius pinigus. Internetu leidžiama tik atlikti statymus, o sumokėti ar gauti laimėjimą – ne.

Tuo tarpu užsienio kompanijos, paprastai registruotos Maltoje arba Gibraltare, priima pinigus ir išmoka laimėjimus internetu.

Kadangi joms nereikia išlaikyti lažybų punktų, siūlomi ir patrauklesni koeficientai.

Asociacijos Lažybų organizatorių aljanso ir bendrovių „Orakulas“ bei „Topsport “ ieškinyje reikalaujama atlyginti didesnę nei milijono litų žalą.

„Tiksliai apskaičiuoti dėl konkurentų neteisėtos veiklos patirtus nuostolius labai sudėtinga. Juk jie neskelbia, kiek turi klientų, kokia apyvarta.

Tačiau tokia nelygybė turi baigtis. Juk dalis mūsų mokamų mokesčių atitenka kovai su neigiamomis lošimų pasekmėmis. Jas sukelia ir užsienio lažybų kontoros, bet mokame tik mes“, – piktinosi „Orakulo“ generalinis direktorius Erikas Vainikonis.

Tačiau pasiekę dalinę pergalę Lietuvos lažybininkai atsitrenkė kakta į sieną. Interneto ryšio teikėjai aiškina, jog blokuoti svetainių neįmanoma.

„Tai – labai sudėtingas ir brangus procesas. Paimkime Kinijos, kurioje daugelį metų kuriama interneto cenzūros sistema „Žalioji siena“, pavyzdį.

Šis darbas atima labai daug laiko ir kainuoja milijardus litų. Mūsų bendrovė šiuo metu neturi technologinių galimybių blokuoti svetaines“, – tvirtino „Teo LT“ atstovas Antanas Bubnelis.

Anot jo, jei Lietuvos valstybinės institucijos nuspręstų įvesti interneto cenzūrą, techniškai tai būtų įmanoma, bet per brangu.

„Nemanau, kad bent vienas telekomunikacijų operatorius turi galimybių investuoti tiek pinigų“, – užsiminė A. Bubnelis.

Tuo tarpu Lietuvos lažybininkų interesus ginantis advokatų kontoros „Nordia Baublys and Partners“ partneris Evaldas Rapolas įsitikinęs, jog teismo sprendimą įgyvendinti labai paprasta.

„Antstoliai tuo užsiima nuo pat ryto. Jie turi įteikti įpareigojimus ryšio bendrovėms, o jos užblokuoti svetaines gali maždaug per valandą“, – tikino teisininkas.

Anot jo, jei interneto paslaugų teikėjai nepaisys nurodymų, jie šioje byloje gali tapti nebe trečiąja šalimi, o atsakovais.

„Tokiu atveju jiems gali tekti atlyginti mūsų klientų patiriamą žalą“, – įspėjo E. Rapolas.

Ar pavyks iš užsienio lažybų kontorų gauti priteistą 1,096 milijono litų sumą?

Pasak teisininko, tai visiškai įmanoma. „Tai – realiai egzistuojančios ir kitose valstybėse veikiančios įmonės, tad atgauti pinigus neturėtų būti labai sudėtinga“, – tikino E. Rapolas.

Kol kas Lietuvos lažybininkai nėra apsisprendę, ar teismui bus skundžiami ir užsieniečių mėginimai reklamuotis lietuviškuose interneto portaluose. Pagal mūsų šalies įstatymus, leidžiama reklamuoti tiktai lažybų bendrovės vardą, o ne paslaugas.

Tačiau vykstant pasaulio futbolo čempionatui už kelis šimtus litų samdomi futbolo ekspertai aptaria įdomesnius lažybininkų pasiūlymus, juos pakomentuoja. Visa tai patenka į lietuviškas interneto svetaines.

„Mūsų klientai dar nėra apsisprendę, ar kovos su šia reklama. Bet kuriuo atveju ją sutinkanti skelbti žiniasklaida juk puikiai supranta, kad uždirba iš neteisėtos veiklos“, –  sakė E. Rapolas.

alfa.lt, delfi.lt

Leave a Reply