„Te­te-a-te­te“ ka­zi­no: pres­ti­žo pa­ma­tas yra re­pu­ta­ci­ja

Praė­ję me­tai vie­nai iš Lie­tu­vos lo­ši­mų rin­kos ly­de­rių „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no įsi­mins kaip reikš­min­gų per­ga­lių lai­ko­tar­pis. Dar dau­giau pres­ti­žo įgi­jęs pre­kės ženk­las, di­na­miš­ka plėt­ra, nau­jos dar­bo vie­tos, il­ga­lai­kiai pa­ra­mos pro­jek­tai – kar­tais at­ro­do, kad bend­ro­vė per­žen­gia kas­die­nę veik­lą.

„Kuo to­liau, tuo la­biau įsi­ti­ki­na­me, kad mū­sų sėk­mės pa­grin­das yra per il­gus veik­los me­tus įgy­ta re­pu­ta­ci­ja. No­riu pa­dė­ko­ti mū­sų dar­buo­to­jams, par­tne­riams ir vi­suo­me­nei – to­kį au­gi­mą pa­sie­kė­me tik dėl vi­sų pa­si­ti­kė­ji­mo“, – api­bend­rin­da­mas 2015-uo­sius sa­ko „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no di­rek­to­rius And­rius Ali­šaus­kas.

Nie­kam ne pa­slap­tis – praė­ję me­tai ta­po lū­žiu, kai apie Kau­ne įsi­kū­ru­sią įmo­nę pa­ga­liau iš­gir­do vi­sa Lie­tu­va. Kai kas gal­būt šyp­te­lė­tų, ta­čiau lo­ši­mo au­to­ma­tų sa­lo­nų tink­lą val­dan­čios bend­ro­vės va­do­vų ar­gu­men­tai skam­ba įti­ki­na­mai: „Bent jau spor­tuo­jan­ti Lie­tu­va – tai tik­rai.“

Dar per­nai va­sa­rą, prieš pra­si­de­dant 23-ia­jam Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos se­zo­nui, vi­sas spor­to pa­sau­lis šur­mu­lia­vo: „Kas gi taps nau­juo­ju ge­ne­ra­li­niu ly­gos rė­mė­ju?“ Pa­ra­mos ran­ką iš­tie­sė Kau­no įmo­nė, ir krep­ši­nio are­nos pa­si­da­bi­no „Te­te-a-te­te Casino|LKL“ iš­ka­bo­mis, o bend­ro­vės var­das su­mir­gu­lia­vo vi­suo­se ži­niask­lai­dos pus­la­piuo­se.

Sun­kiau­sias ke­lias nuei­tas

2016-uo­sius ge­ne­ra­li­nė pres­ti­ži­nės Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos rė­mė­ja pa­si­ti­ko stip­ri kaip nie­ka­da. Bend­ro­vės sa­lo­nų tink­las iš­si­plė­tė iki 89, o dar­buo­to­jų skai­čius išau­go nuo 418 iki 450. Per me­tus ati­da­ry­ti septyni nau­ji „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no sa­lo­nai Vil­niaus, Tel­šių, Skuo­do, Rad­vi­liš­kio ir kt. mies­tuo­se.

Pernai įveiktas ir turbūt sudėtingiausias – Lietuvos perėjimo prie euro – iššūkis. Pasak A.Ališausko, kadangi B kategorijos lošimų automatai buvo susieti su nacionaline valiuta litu, teko kaip reikiant paplušėti mechaniniu ir technologiniu būdu jiems „įskiepijant“ eurą. Skaičiuojama, kad investicijos į automatų atnaujinimą siekė 930 tūkst. eurų. O faktą apie tai, kad kone 2 tūkst. įrenginių įmanoma atnaujinti taip, kad klientai nepatirtų jokio nepatogumo, galima prilyginti stebuklui.

„Di­džiuo­ja­mės, kad su­ge­bė­jo­me sėk­min­gai pe­rei­ti prie eu­ro ir fi­ziš­kai, ir mo­ra­liš­kai, ypač džiu­gi­na, kad mū­sų pa­slau­gos var­to­to­jai grei­tai pri­pra­to prie nau­jos va­liu­tos ir tai pa­dė­jo ne­sus­tab­dy­ti įmo­nės stra­te­gi­nės plėt­ros, ne­nu­ken­tė­jo klien­tų ap­tar­na­vi­mo ko­ky­bė, paraminiai įsipareigojimai ir tuo pa­čiu me­tu su­ge­bė­jo­me kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas ir au­gin­ti at­ly­gi­ni­mų fon­dą“, – sa­ko A.Ali­šaus­kas.

Skai­čiuo­ja­ma, kad „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no uži­ma dau­giau kaip 50 pro­c. ri­bo­to lo­ši­mo au­to­ma­tų rin­kos Lie­tu­vo­je ir yra nea­be­jo­ti­na sa­vo seg­men­to ly­de­rė, kar­tu bend­ro­vė yra vie­na iš pir­mau­jan­čių bend­ro­je Lie­tu­vos azar­ti­nių lo­ši­mų rin­ko­je (20,2 pro­c.). Tai, kad to­kio po­bū­džio pra­mo­ga mū­sų ša­ly­je yra po­pu­lia­ri, liu­di­ja ir au­gan­čios veik­los pa­ja­mos, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojų skaičius kasmet ir toliau mažėja. Per 2015 m., bendrovės pajamos padidėjo beveik 12,5 proc.

„Mes dirbame pramogų ir laisvalaikio versle. Lošimo automatų salonas – tai vieta, kurioje žmonės susirenka kultūringai praleisti laisvalaikį, kartu siekiame būti alternatyva kukliam laisvalaikio leidimo būdui. Suprantame, kad verslo sėkmę lemia ir darbuotojai, todėl siekiame būti patrauklus darbdavys, įtraukiantis, padedantis tobulėti bei išlaikantis kvalifikuotus ir motyvuotus žmones“, – dėsto A. Ališauskas.

Vers­lo šak­nys – Kau­ne

Bend­ro­vės „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no šak­nys, kaip ir jos įkū­rė­jų bei pa­grin­di­nių ak­ci­nin­kų, – lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je. Įmo­nės bend­ra­tur­tis ir bu­vęs il­ga­me­tis va­do­vas Sa­moi­las Ka­cas, šiuo me­tu ei­nan­tis bend­ro­vės di­rek­to­riaus kon­sul­tan­to pa­rei­gas, pri­si­pa­žįs­ta ne kar­tą su­lau­kęs pa­siū­ly­mų kel­ti vers­lą į ki­tą mies­tą ar į ki­tą ša­lį, bet mei­lė gim­tajam kraš­tui vi­suo­met nu­ga­lė­da­vo.

„Kau­nas yra pa­grin­di­nis mū­sų veik­los cent­ras, ir jam vi­suo­met skir­si­me di­džiau­sią dė­me­sį. Čia yra mū­sų tech­ni­nė ba­zė, įdar­bin­ta dau­giau­sia žmo­nių, su­kaup­tas vi­sas in­ži­ne­ri­nis ir tech­ni­nis per­so­na­las“, – dės­to S.Ka­cas.

Ak­ci­nin­kų ir va­do­vų spren­di­mu il­gus me­tus Kau­no bend­ro­vė rė­mė ir re­mia mies­to kul­tū­rą, spor­tą, fi­nan­suo­ja on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių vai­kų fon­dą, da­ly­vau­ja lo­šė­jų ap­sau­gos pro­gra­mo­se. Dau­gy­bę me­tų įmo­nė re­mia „Kau­nas Jazz“ fes­ti­va­lį, „Gin­ta­ri­nės po­ros“ kon­kur­są, A.Šo­ci­ko bok­so tur­ny­rą, Lie­tu­vos kiokušin ka­ra­tė fe­de­ra­ci­ją, Lie­tu­vos pu­lo ir gol­fo fe­de­ra­ci­jas, „300 eže­rų ra­lį“ ir ki­tus pro­jek­tus.

Ke­le­tą me­tų iš ei­lės „Te­te-a-Te­te“ ka­zi­no bu­vo ir „Žal­gi­rio“ klu­bo rė­mė­ja, ta­čiau 2013 m. klu­bo ir bend­ro­vės ke­liai iš­si­sky­rė.

„Šiais metais būtume ir vėl rėmę „Žalgirį“, tačiau klubo vadovybė neinformavo, kad yra laisva generalinio rėmėjo pozicija. Vėliau į generalinio rėmėjo poziciją pasirinko estų kapitalo lošimų įmonę, sutikdama su jų diskriminuojančiomis sąlygomis, išskirtinėmis teisėmis, todėl vietos kitoms lošimų bendrovėms nebeatsirado“, – apgailestauja S.Kacas. Pa­sak jo, keis­ta, kad mies­to ir klu­bo, ku­riam chro­niš­kai trūks­ta lė­šų, val­džia, ži­no­da­ma, kad Kau­ne yra pa­jė­gių bend­ro­vių, ga­lin­čių pa­rem­ti rep­re­zen­ta­ci­nę mies­to ko­man­dą, pa­si­rin­ko es­tų ka­pi­ta­lo įmo­nę.

Na, bet, kaip sa­ko­ma, kai li­ki­mas už­tren­kia du­ris, kaž­kas ati­da­ro lan­gą: vė­liau dėl ge­ros bend­ro­vės re­pu­ta­ci­jos su ja su­sie­kė Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos at­sto­vai, bu­vo su­da­ry­ta tre­jų me­tų ge­ne­ra­li­nio rė­mi­mo su­tar­tis. „La­bai džiau­gia­mės nau­ja par­tne­rys­te su stip­riau­sia Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ga. Be abe­jo­nės, šis bend­ra­dar­bia­vi­mas mus įpa­rei­go­ja, ta­čiau pui­kūs Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nės pa­si­ro­dy­mai, klu­bi­nio krep­ši­nio pro­fe­sio­na­lu­mas su­tei­kė mums pa­si­ti­kė­ji­mo. Praė­jęs se­zo­nas pa­ro­dė, jog ly­gos va­do­vai dir­ba tin­ka­ma link­me, sten­gia­si, kad ly­ga stip­rė­tų, o jos veik­la skaid­rė­tų, ma­to­me pil­nas are­nas, pui­kiai lei­džian­čius ten lais­va­lai­kį krep­ši­nio sir­ga­lius. Ma­lo­nu, kad ga­lė­si­me bū­ti to da­li­mi, pri­si­dė­da­mi ne tik fi­nan­si­niais, bet ir žmo­giš­kai­siais iš­tek­liais, kar­tu su ly­ga vyk­dy­da­mi vi­suo­me­nei ak­tua­lius so­cia­li­nius pro­jek­tus. Vie­nas iš jų – to­le­ran­ci­jos pro­jek­tas, ku­ris įtrauks vi­sas vi­suo­me­nės gru­pes, ska­tins to­le­ran­ci­ją ir pa­gar­bą ki­tam“, – tei­gia bend­ro­vės va­do­vas.

„O kaip dėl Kau­no „Žal­gi­rio“?“ – no­ri­si pa­klaus­ti A.Ali­šaus­ko. „Spor­tas, kul­tū­ra ir Kau­nas yra mū­sų pa­ra­mos prio­ri­te­tai“, – sa­ko įmo­nės va­do­vas. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad konst­ruk­ty­vus bend­ra­dar­bia­vi­mas, pa­rem­tas abi­pu­se pa­gar­ba, mū­sų lau­kia atei­ty­je.

Atei­tis – ir in­ter­ne­tas

2015-ai­siais Sei­mas pa­ga­liau priė­mė Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuo­to­li­nių lo­ši­mų veik­los or­ga­ni­za­vi­mą Lie­tu­vo­je. „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no ne­nei­gia, kad ar­ti­miau­siu me­tu žengs į in­ter­ne­to lo­ši­mų rin­ką.

„Mū­sų stip­rio­sios pu­sės – iš­vys­ty­tas sa­lo­nų tink­las, at­pa­žįs­ta­mas pre­kės ženk­las, pa­gar­ba ir dė­me­sys klien­tui bei ne­prie­kaiš­tin­ga bend­ro­vės re­pu­ta­ci­ja. Per dau­ge­lį me­tų iš­mo­ko­me sau­go­ti sa­vo klien­tų lais­vę ir pri­va­tu­mą, to­dėl ga­li­me šią pa­tir­tį per­kel­ti į skait­me­ni­nę erd­vę, ta­čiau tai da­ry­si­me, kai bū­si­me tin­ka­mai pa­si­ren­gę“, – sako A.Ali­šaus­kas.

Aiš­ku, vers­le ne vis­kas yra ro­žė­mis klo­ta, pa­si­tai­ko įvai­riau­sių at­ve­jų. Į sa­lo­nus ren­ka­si la­bai įvai­rūs žmo­nės, žai­di­muo­se ne­re­tai ka­ra­liau­ja emo­ci­jos, ku­rias ten­ka su­val­dy­ti. A.Ali­šaus­kas pri­pa­žįs­ta, kad už­tik­rin­ti klien­tų sau­gu­mą, kom­for­tą ir ge­rą ap­tar­na­vi­mą yra di­de­lis iš­šū­kis. Tai su­pras­da­ma prieš tre­jus me­tus „Te­te-a-Te­te“ ka­zi­no į įmo­nės veik­lą įdie­gė ISO ko­ky­bės va­dy­bos stan­dar­tą.

JAV in­ves­ta­vi­mo ge­ni­jus War­re­nas Buf­fe­tas yra pa­sa­kęs: „Tu ga­li 20 me­tų kur­ti sa­vo re­pu­ta­ci­ją ir su­griau­ti ją per pen­kias mi­nu­tes. Jei pa­gal­vo­si apie tai, tik­rai elg­sies ki­taip.“ Aki­vaiz­du, kad „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no va­do­vai pri­ta­ria šiai min­čiai ir sa­vo re­pu­ta­ci­ją sau­go it akies vyz­dį. Per vi­sus veik­los me­tus bend­ro­vė­je vyk­dy­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų pa­tik­ri­ni­mai nuo­la­tos ro­do, kad čia vei­kia­ma ir val­do­ma skaid­riai.

„No­rė­tų­si, kad vi­sa tai rei­kia­mai su­pras­tų ir įver­tin­tų ne tik mū­sų pa­slau­gų var­to­to­jai bei so­cia­li­niai par­tne­riai, bet ir ins­ti­tu­ci­jos, val­di­nin­kai bei po­li­ti­kai“, – sa­ko A.Ali­šaus­kas.

 

kaunodiena.lt

Leave a Reply