Mokslinis staipsnis. Internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo problemos 1/3

Anotacija. Internetiniai azartiniai lošimai – gana naujas fenomenas, išplitęs pasaulyje žaibiškai besivystant internetinėms technologijoms bei elektroninei komercijai. Suverenios valstybės galėjo atitinkamai sureguliuoti azartinių lošimų sektorių, jį licencijuoti, apskritaidrausti ar palikti rinkos savireguliacijai, o internetiniai lošimai nėra taip lengvai kontroliuojami pasitelkiant tradicines reguliavimo priemones.

Internetas – visuotinis kompiuterių tinklas – neturi jokių sienų. Jame bet kuris vartotojas gali lengvai pasiekti kitose valstybėse esančių serverių informaciją, naršyti kitose valstybėse esančiuose interneto tinklalapiuose, juose pirkti prekių ar lošti iš pinigų. Plėtojantis elektroninei komercijai bei elektroninio atsiskaitymo technologijoms tapo paprasčiau sudaryti ir elektroninius, įskaitant ir azartinių lošimų, sandorius. Sandoriai nesusiję su konkrečia valstybe, jie vyksta ir šalys juos vykdo išimtinai internetinėje erdvėje, todėl dėsningai kilo taikytinos teisės pasirinkimo problema. Taip valstybių valdžia prarado galimybę kontroliuoti internetinius azartinius lošimus, legaliai organizuojamus esant įvairioms jurisdikcijoms.

JAV bandė kovoti su šiuo neigiamu reiškiniu blokuodama interneto tinklalapius, drausdama elektroninius atsiskaitymus už lošimus bei uždrausdama pačius internetinius lošimus. Vis dėlto ilgainiui paaiškėjo, jog net ir šios priemonės nėra pakankamai efektyvios. Modernėjant atsiskaitymų technologijoms bei nuolat besiplečiant internetinių lošimų verslui greitai buvo sugalvota būdų, kaip prasilenkti su nustatytais draudimais. Kita vertus, valstybių valdžia negali sukontroliuoti visų pažeidėjų, anonimiškai veikiančių interneto tinkle.

Atsižvelgiant į minėtą interneto azartinių lošimų problematiką, šiame moksliniame straipsnyje yra tyrinėjamos bei lyginamos internetinių azartinių lošimų reguliavimo, taip pat visiško draudimo alternatyvos, teisiškai įvertinant Jungtinių Amerikos Valstijų, 2006 m. siekusių uždrausti internetinius lošimus, patirtį. Analizuojamos internetinių lošimų draudimo neefektyvumo priežastys, ieškoma būdų, kaip efektyviau kontroliuoti internetinius azartinius lošimus, geriau apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes nuo neigiamo internetinių azartinių lošimų poveikio.

Tyrimo rezultatai paskatino taikant logines priemones pabandyti sukurti idealią internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo koncepciją, nustatyti, kas ir kaip idealiu atveju turėtų būti reguliuojama.

Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis internetinių azartinių lošimų reguliavimas nėra pažangus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra įtvirtintas tik absoliutus draudimas organizuoti kitokius lošimus negu yra nurodyti įstatyme. Vis dėlto lošti interneto lošimus Lietuvoje nėra draudžiama, ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija neturi jokių teisinių svertų kovoti su kitose valstybėse įsikūrusiais lošimų organizatoriais. Šios problemos dar labiau skatina sukurti efektyvų internetinių lošimų reguliavimo modelį.

Taip pat straipsnyje yra pateikiamos pasaulinės internetinių azartinių lošimų plitimo ir galimo jų reguliavimo tendencijos, į kurias rekomenduojama atsižvelgti ir Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui, skatinant jį neatidėliotinai imtis bent minimalių internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo priemonių.

Įvadas

Pasaulyje masiškai plintant kompiuterinei technikai bei internetui skverbiantis į visas žmonių gyvenimo sritis įstatymų leidėjui tampa būtina reguliuoti visuomeninius santykius, susiklostančius elektroninėje erdvėje. Į elektroninę erdvę persikėlė bankininkystė, prekyba vertybiniais popieriais – nuo seno garsėjusi kaip azartiškų žmonių užsiėmimas.

Vis labiau plinta ir azartiniai lošimai internete. Nors Lietuvos Respublikoje šio reiškinio mastai kol kas nebuvo skaičiuoti, tačiau galimybių lošti internete dabar gali atrasti kiekvienas norintis. Būtina tik viena tokio lošimo sąlyga – turėti kuo atsiskaityti (turėti tarptautinę mokėjimo kortelę arba kitokią internete pripažįstamą atsiskaitymo priemonę, ar elektroninių grynųjų pinigų (pvz., VISA, e-money, e-cash,).

Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas lošimams internete reglamentuoti nėra priėmęs jokio teisės akto, tačiau atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublika priskirtina prie lošimus internete draudžiančių šalių. Taip nutiko dėl to, jog dar 2001 m. gegužės 17 d. priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas atsitiktinai sureguliavo ir lošimus elektroninėje erdvėje. Nors įstatyme nėra net paminėtas internetas, tačiau įstatymo 10 str. uždraudė organizuoti lošimus, nenurodytus įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką. Įstatymas taip pat uždraudė ir azartinių lošimų patalpose atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei reklamuoti azartinius lošimus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika net ir internetinio lošimo puslapio nurodymas laikytinas neleidžiama reklama.

Straipsnio objektas. Drausdamas organizuoti azartinius lošimus internete, tačiau nedrausdamas gyventojams lošti internetinius lošimus, organizuojamus kitose šalyse, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas tik iš dalies sureguliavo visuomeninius santykius, susijusius su internetiniais azartiniais lošimais. Teisės aktais liko visai nesureguliuota sritis, susijusi su kitų šalių internetinių lošimų organizatorių veiksmais Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai šio mokslinio straipsnio objektas yra visuomeniniai santykiai, susiję su internetinių azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu, jų teisinio sureguliavimo problematika, priežastys, skatinančios užsienio valstybes taikyti internetinių lošimų draudimus arba, priešingai, – šiuos lošimus legalizuoti.

Straipsnio tikslas. Nustačius priežastis ir prielaidas internetiniams lošimams plisti šio straipsnio tikslas yra sukurti teorinę internetinių azartinių lošimų idealaus reguliavimo modelio koncepciją, išanalizuoti internetinių azartinių lošimų plitimo tendencijas bei atsižvelgiant į tai pasiūlyti Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui imtis atitinkamų teisinio reguliavimo priemonių. Šio straipsnio tikslas – parengti internetinių lošimų reguliavimo rekomendacijas, todėl darbo hipotezę formuluosime kaip tvirtinimą, jog internetiniai azartiniai lošimai pasaulyje plinta, ir valstybės kol kas neturi efektyvių priemonių jiems kontroliuoti.

Straipsnio uždaviniai. Atsižvelgdami į iškeltą hipotezę bei straipsnio tikslus atitinkamai formuluosime ir straipsnio uždavinius. Jie būtų keturi:

1) nustatyti azartinių lošimų internete populiarumo priežastis ir prielaidas;

2) teisiškai išanalizuoti internetinių azartinių lošimų plitimo tendencijas;

3) trumpai aptarti idealias teorines internetinių azartinių lošimų reguliavimo priemones;

4) Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui pasiūlyti konkrečius azartinių lošimų internete teisinio reguliavimo būdus.

Temos aktualumas. Tema yra aktuali ir nauja. Lietuvos Respublikoje dar nebuvo atlikta jokių internetinių azartinių lošimų paplitimo tarp Lietuvos Respublikos gyventojų tyrimų. Nuolat plečiasi visuotinio kompiuterių tinklo – interneto panaudojimo galimybės.

Nuolat plečiasi internetinių lošimų prieiga, atsiranda daug naujų piniginių atsiskaitymo instrumentų, kurie gali būti naudojami lošiant internete. Temos aktualumą pagrindžia ir tai, jog internetinius lošimus gali lošti ir nepilnamečiai, internete nėra galimybės taikyti jokių prevencijos priemonių, nėra vienos internetinių azartinių lošimų ribojimo ar leidimo pasaulinės koncepcijos.

1. Azartiniai lošimai internete: reguliuoti ar uždrausti?

Diskusija dėl internetinių azartinių lošimų aktyviai vyksta jau seniai. Visų pirma ji prasidėjo išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kuriose pirmiausia įvyko internetinė revoliucija ir išplito interneto prieiga bei elektroninė komercija. Azartiniai lošimai apsukriems interneto verslininkams tapo geru uždarbio šaltiniu. Kai kurių šaltinių Jungtinėse Amerikos Valstijose duomenimis, bendrosios įplaukos iš lošimų internete 2007 m. buvo 18 mlrd. USD, o pateikiama 2010 m. prognozė rodo šias įplaukas būsiant dar 6 mlrd. USD didesnes.

Jungtinėse Amerikos Valstijose geriausiai išplėtota interneto infrastruktūra, todėl jose vienose pirmųjų iškilo lošimų internete problemos. Iki 2006 m. JAV nebuvo vienos federalinės internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemos. Tuo metu skirtingos valstijos internetinius azartinius lošimus reguliavo įvairiai. Vienos juos draudė, kitose buvo leidžiami, dėl to kilo nemažai kolizinių situacijų, teisminių bylų ir diskusijų. Jos ypač suaktyvėjo nuo 1997 m.16 Tuo metu ryškėjo ir pagrindinės priežastys, dėl kurių nuo 2006 m. spalio17 azartiniai lošimai internete JAV Senato buvo visuotinai uždrausti. Uždrausti bet kokie atsiskaitymai už internetinius lošimus. Kadangi su tomis pačiomis problemomis susiduria dauguma pasaulio valstybių, šias priežastis paanalizuokime plačiau. JAV autoriai skiria bent keturias tokias priežastis:

1. Galimybė apgaudinėti internete lošiančius vartotojus.

2. Galimybė lošti internete pilnametystės neturintiems asmenims.

3. Didėjantis priklausomybės nuo azartinių lošimų mastas.

4. Noras išlaikyti stabilias pajamas, gaunamas iš veikiančių lošimo įstaigų ar į valstybės monopolį patenkančių lošimo subjektų.

1.1. Galimybė apgaudinėti vartotojus

Vartotojų apgaulė – tai internete populiarus neteisėto elgesio modelis, kai vartotojui yra suteikiama klaidinga informacija, melagingomis priemonėmis jis skatinamas įsigyti bevertę prekę ar paslaugą, sumokėti pinigus arba kitaip nesąžiningai su vartotoju elgiamasi, sukčiaujama, pasisavinamas jo turtas. JAV internetinių azartinių lošimų draudimo propaguotojai nurodo, jog vartotojai gali būti apgaudinėjami tiek lošimo organizatoriui lošimo programose įdiegus nesąžiningus algoritmus, kurie sumažintų vartotojo galimybes laimėti, tiek neišmokant vartotojo laimėtų ar negrąžinant sumokėtų pinigų. Apgautas vartotojas negalėtų tinkamai ginti savo teisių, nes internetinių lošimų organizatoriai dažniausiai veikia užsienio valstybėse, prieš kurių jurisdikcijas beveik neįmanoma imtis efektyvių teisinių priemonių. Vis dėlto internetinių lošimų skeptikai pabrėždami internetinių lošimų nesąžiningumo elementą pamiršta kitus aspektus.

Visų pirma, pamirštama jog net ir azartinių lošimų segmente veikia bendrieji rinkos dėsniai, balansuojantys paklausą ir pasiūlą. Apgaudinėjant vartotojus juk objektyviai tolydžio mažėtų noras lošti internete, taigi ir lošimo paklausa, galbūt net tiek, jog internetiniai lošimai prarastų populiarumą. Plėtojantis elektroninei komercijai šis nesąžiningumo prezumpcijos aspektas buvo ir yra vienas iš esminių jos plėtros stabdžių, kol laipsniškai elektroninė komercija įgavo visuomenės pasitikėjimą ir globalų mastą pasaulio ekonomikoje. Žinoma, negalima aklai tvirtinti, jog nėra jokios apgavystės rizikos. Tokia rizika visada yra net ir perkant daiktus įprastoje parduotuvėje, tačiau plėtojantis internetinėms komunikacijos priemonėms plėtojosi ir priemonės, leidžiančios bent iš dalies sumažinti vartotojų apgaulės riziką.

Antra, net ir internete yra tam tikros garantijos. Dažniausiai taikomos priemonės yra elektroninis sertifikavimas bei reitingavimas. Sertifikavimo esmė yra ta, jog specializuoti internetinės erdvės dalyviai asmeniškai garantuoja kitų interneto paslaugų tiekėjų patikimumą, tam tikrų procedūrų laikymąsi. Reitingavimo esmė yra ta, jog internetinių paslaugų tiekėjo patikimumas yra vertinamas atsižvelgiant į viešosios nuomonės (tų pačių vartotojų) atsiliepimų rezultatus. Rinkos dėsniai galioja ne tik vartotojams renkantis internetinius lošimo namus – čia svarbus ir sąnaudų minimizavimo aspektas, apie kurį internetinių lošimų skeptikai nutyli.

Internetinės technologijos pasižymi tuo, jog jos maksimaliai automatizuoja procesą, kiek įmanoma sumažina virtualių lošimo namų sąnaudas. Esant internetinių lošimo paslaugų teikėjų konkurencijai sutaupytos lėšos gali būti panaudojamos didinti laimėjimų fondui, kuris šiuo metu internete daugiau negu 97 procentai, o didžiausios išmokos būna 98,6 procento. Tokių veiklos efektyvumo rezultatų nepasieks joks pasaulio kazino. Akivaizdu, jog santykinai didesnis laimėjimų procentas laikytinas trečiuoju objektyviu argumentu, galinčiu būti priešinamu galimai nesąžiningo internetinio kazino žaidimo padaromai žalai.

Trumpai apibendrinant galimo internetinių lošimų namų nesąžiningumo aspektą konstatuotina, jog jis negali būti laikomas  pakankamu faktoriumi uždrausti internetinius azartinius lošimus.

1.2. Galimybė internetinius azartinius lošimus žaisti nepilnamečiams asmenims

Tai antrasis internetinių azartinių lošimų skeptikų naudojamas argumentas, dėl kurio, JAV internetinių lošimų skeptikų manymu, šie lošimai buvo visiškai uždrausti. Šis aspektas paaiškinamas tuo, jog išplitus internetui beveik į kiekvieną personalinį kompiuterį, mobilųjį telefoną ar net gatvės taksofoną nebeliko priemonių, galinčių riboti nepilnamečių asmenų galimybes lošti pasinaudojant šiomis priemonėmis.

Tiesą pasakius, šis argumentas yra daug svaresnis negu pirmasis. Galima būtų sutikti, kad tiokia rizika galima, tačiau reikėtų įvertinti ir kontrargumentus.

Visų pirma, reikia atsižvelgti į tai, jog nepilnamečiai asmenys paprastai neturi pakankamų nuolatinių pajamų, kuriomis galėtų laisvai disponuoti.

Antrasis svarbus elementas, būtinas norint lošti, – turėti atsiskaitymo priemonę. Lošimų organizatoriai nėra filantropinės organizacijos, dėl to nelogiška, jog galima būtų lošti iš pinigų neatsiskaitant. Šiuo atveju svarbu būtų išsiaiškinti, kokio amžiaus sulaukę asmenys gali įsigyti mokėjimo kortelę (suteikiančią galimybę atsiskaityti internete) ir ja laisvai disponuoti. Atsiskaitymo priemones savo pačių nustatyta tvarka pateikia kredito įstaigos, įvertinusios finansinę tokio instrumento riziką. Kreditinės kortelės paprastai nėra išduodamos neįvertinus finansinių kortelės turėtojo galimybių grąžinti kreditą.

Žinoma, negalima pamiršti, jog internetinės atsiskaitymo priemonės modernėja, darosi vis lankstesnės ir paprastesnės, tačiau azartinių lošimų prieigą gali tiesiogiai kontroliuoti finansų sektorius įpareigodamas finansų subjektus informuoti kompetentingas valstybės institucijas, nepilnamečių globėjus, rūpintojus apie nepilnamečių asmenų finansinius atsiskaitymus azartinių lošimų svetainėse ar apskritai atsiskaitymus internete.

Trumpai apibendrinant šį probleminį internetinių lošimų aspektą pažymėtina, jog jis yra socialiai reikšmingas, tačiau klausimas, ar absoliučiai uždraudus internetinius azartinius lošimus vienoje šalyje (to nedarant kitoms šalims), žinant interneto visuotinį mastą ir neribotas galimybes kirsti valstybių sienas, bus užkirstas kelias nepilnamečiams lošti internete. Realu, jog uždraustas šis verslas taptų pogrindinis.

1.3. Didėjantis priklausomybės nuo azartinių lošimų mastas

Tai trečiasis argumentas, dėl kurio JAV ryžosi apskritai uždrausti interneto azartinius lošimus. Mokslininkai jau pastebėjo, jog priklausomybės nuo azartinių lošimų lygis tiesiogiai priklauso nuo elektroninių lošimo įrenginių skaičiaus. Kai kurios valstybės, tokios kaip Šveicarija, net ėmėsi riboti lošimo automatų skaičių kazino.

Internetiniai azartiniai lošimai yra labai panašūs į lošimus, organizuojamus lošimo automatais. Kiekvienas kompiuterio valdomas lošimas turi matematiškai apskaičiuotą ir garantuotą tikimybę laimėti, visada pasitvirtinančią per ilgesnį laiką. Dėl šio matematinio tikslumo lošėjas niekada ilgą laiką negali laimėti prieš elektroninį lošimo prietaisą.

Dar 1998 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimus paaiškėjo, jog fizinei lošimo prieigai esant už 50 mylių (palyginti su 250 mylių) patologinių lošėjų skaičius padidėja dvigubai. Tikėtina, jog internetinio lošimo prieigos buvimas, taip pat kaip ir fizinė lošimo prieiga, turėtų skatinti patologinio lošimo plėtrą, dėl to šiuo aspektu gali būti visiškai suprantamas ir pateisinamas JAV sprendimas drausti internetinius lošimus.

Abejonių galbūt keltų taikomo draudimo efektyvumas, kadangi esant bent vienam teisėtai veikiančiam internetinių azartinių lošimų teikėjui, draudimu nebūtų nepasiekti keliami tikslai. Neabejotina, jog esant draudimui, kai kurie asmenys būtų nubausti už pažeidimus, tačiau draudimu nebūtų pašalintos galimybės vartotojams pasiekti norimas paslaugas. Dėl to tik psichologinis klausimas, kiek laiko draudimas galėtų galioti.

Sukontroliuoti visuomenės naudojimąsi internetu, jam visuotinai paplitus pasaulyje ir esant beveik kiekviename kompiuteryje, mobiliajame telefone ar net taksofonuose, jau tapo nebeįmanoma. Tikriausiai dėl to Europos Sąjungos šalys ryžosi labiau negu JAV liberalizuoti internetinius lošimus.

1.4. Valstybių noras išlaikyti nuolatinį azartinių lošimų mokesčių ir rinkliavų dydį

Tai taip pat vienas pagrindinių aspektų, dėl kurių JAV nutarė įtvirtinti internetinių azartinių lošimų draudimą. Atrodytų paradoksalu, kad valstybės norėdamos išlaikyti biudžeto pajamas draustų vieną iš komercinių paslaugų rūšių, tačiau tai galima paaiškinti.

Plintantys internetiniai lošimai iš tiesų keičia lošimus įprastiniuose lošimo namuose. Žmonėms vis priimtiniau tampa lošti neišeinant iš namų, tiesiog prisėdus prie kompiuterio, o ne važiuoti į tam tikslui skirtas lošimo vietas. Neabejotina, jog internetiniams lošimams paplisti turėjo įtakos ir lošimų vietų iškėlimo už miesto ir centralizavimo politika.

Buvo skatinama steigti didelius kazino su golfo laukais, viešbučiais, restoranais. Vienas naujausių tokių pavyzdžių – besikeičiantis JAV Atlantic City miesto veidas. Taigi čia pat namuose esanti internetinė lošimo prieiga tapo pigesnė ir priimtinesnė negu kazino.

Šie fiskaliniai argumentai yra tik vienos valstybės įsivaizdavimu, jog galbūt sumažės lošimo mastai, grindžiama koncepcija. Nors iš dalies šie argumentai ir yra pagrįsti, tačiau nederėtų pamiršti, jog sėkmingai sureguliavus internetinius lošimus valstybė taip pat galėtų turėti fiskalinės naudos, kokios jau turi internetinius lošimus legalizavusios šalys. Visuotinis internetinių lošimų draudimas iš viso nepalieka šios galimybės. Dėl to pozityviau būtų ne drausti, o reguliuoti.

Trumpai aptarus prielaidas, dėl kurių JAV ryžosi visiškai uždrausti azartinius interneto lošimus, pažymėtina, jog didžiajai daliai tų priežasčių galima rasti svarių kontrargumentų, patvirtinančių, kad internetinius lošimus nebūtina drausti, tačiau juos būtina reguliuoti. Tik kyla klausimas, kokią pasirinkti šio reguliavimo kryptį. Pamėginkime tai aptarti bandydami nustatyti idealų internetinių azartinių lošimų reguliavimo modelį.

M. Arasimavičius