Lažyboms palankios sąlygos

Lažybos, kaip ir alkoholio ar tabako vartojimas, gali turėti skaudžių padarinių visuomenės gerovei, todėl jų reklama yra draudžiama. Tačiau lažybų bendrovės naudojasi įstatymo vingrybe ir prižiūrinčios institucijos neveiklumu. Lietuvius jau vienija ne tik pergalės ar alus, bet ir lažybos.

Ramus rudenėjančio rugsėjo vakaras. Žmonės po sunkių dienos darbų, vos išlipę iš sausakimšų autobusų, skuba – vieni į namus, kiti į parduotuves. Prekybos centruose klega gausūs pirkėjai, o aptarnaujantis personalas iš paskutiniųjų bando tenkinti nepasotinamų ir nekantrių vartotojų užgaidas. Sunkiai su padidėjusiu pirkėjų srautu tvarkosi ne tik maisto prekių, bet ir avalynės ar bižuterijos parduotuvės. Neatsilieka nuo jų ir vieno prekybos centro pasaže įsikūręs lažybų punktas.

Pas mažytėje patalpoje įsikūrusią kasininkę užeina tai vienas, tai kitas, tai keli vyriškiai. Matyti, kad vieni jų užsuko po darbų pasilabinti su bičiuliais, kiti – atlikti ritualiniais tapusių veiksmų: ilgai spoksoti į lentas su skaičiais, atkakliai stebėti kokių nors rungtynių transliaciją, galų gale užstatyti nedidelę pinigų sumą. Trečius čia atveda nuojauta, o gal visagalybės iliuzija – lošti iš stambių sumų.

Kai pagunda nugali sveiką protą

Pačiame lažybų punkte kalbinti pašnekovų negalėjau. Teko luktelėti, kol jie, atlikę visus savo ritualus, galiausiai išeis. Pirmas pro duris išėjo senyvo amžiaus vyriškis, patalpoje užtrukęs vos dešimt minučių. Jis tądien pinigų nestatė. Kaip pats sakė, užėjo tik šiaip, pasižiūrėti, kas ir kaip, su kitais lošėjais pasisveikinti. Paklausiau jo, kaip dažnai jis stato pinigus šiame lažybų punkte ir kokias sumas dažniausiai užstato. Atsakymas nebuvo itin rišlus, tačiau pavyko nugirsti dvi skaičių grupes: 3-5 ir 300, papildytas prieveiksmiu „nedaug“. Perklausiau. Pašnekovas dar sykelį nerišliai sumurmėjo, kad dabar stato daugiausiai 3-5 litus ir tą daro kelis kartus per savaitę, bet į patį lažybų punktą užsuka apie 300 kartų. Tiesa, iki galo taip ir nesupratau, ar per savaitę, ar per mėnesį. Tačiau abiem atvejais galima konstatuoti tam tikrą dėdulės priklausomybę. Vyriškis nebuvo šnekus ir nenorėjo su manimi dalytis savo sėkmių ir nesėkmių istorijomis. Tepasakė, kad dažniau pralaimi nei laimi, nors konkrečių sumų įvardyti ir negalėjo. Galiausiai pasiteiravusi, ar negaila pralaimėtų pinigų ir kodėl, nepaisant visų pralaimėjimų, vis vien taip dažnai užsuka į lažybų punktą, ir vėl sulaukiau „kapoto“ atsakymo: „Na kaip....gaila,...bet...na...reikia, man tiesiog reikia.“

Mušė tėvas, ne kad lošė, bet kad atsilõšti norėjo

Pralošęs į punktą neužsuka ilgesnį laiką, tačiau galiausiai esą ir vėl apima noras atsilošti bei susigrąžinti prarastus pinigus.

Mums bebaigiant pokalbį, pro duris galvą iškišo piktokai atrodanti moteriškė. Vyriškis pasišalino savais keliais, o mane demaskavusi kasininkė, vėl užvėrusi duris, kažką murmtelėjo permatomu stiklu aptvertoje patalpoje buvusiems vyrams. Visi jie atsisuko, žvilgtelėjo į mane ir toliau įkniubo į savo popierėlius, lentas su skaičiais ir varžybų transliacijas. Atrodė, kad nė vienas jų neišeis laukan, kol aš jų lauksiu. Tačiau, laimei, pasišalinti neprireikė. Į lažybų punktą užsuko skubantis jaunuolis. Jis greitai užpildė popierėlius, sumokėjo pinigus ir greitu žingsniu išėjo iš patalpos. Vos pavijau. Sakė neturįs laiko kalbėti, tačiau sutiko atsakyti į kelis klausimus, lydimas iš parduotuvės.

Jaunuolis pasakojo, kad lažybų punktuose lankosi tris keturis kartus per mėnesį ir dažniausiai stato nelabai dideles pinigų sumas – iki šimto litų. Tiesa, pralošęs į punktą neužsuka ilgesnį laiką, tačiau galiausiai esą ir vėl apima noras atsilošti bei susigrąžinti prarastus pinigus – būtent tą jaunuolis tądien ir darė lažybų punkte. Pasak jo, didžiausia iki šiol pralošta pinigų suma siekė apie 1000 litų, bet panašią pinigų sumą jis neva yra ir laimėjęs – taigi čia fiksuotinas balansas. Jaunuolis teigė lošiąs tik siekdamas atsilošti prarastus pinigus ir niekada nelošia iš pragyvenimui skirtų pinigų: „Kai turi nuolatinį pajamų šaltinį, paprasčiausiai atsidedi kiekvieną mėnesį šiek tiek lažyboms, tačiau tikrai neleidžiu visų savo pinigų ir nežaidžiu, kad užsidirbčiau. Tačiau tikrai yra tokių, kuriems lažybos yra tapusios gyvenimo būdu, ir jie iš lažybų laimėjimų gyvena arba dažniausiai dėl pralaimėjimų skursta“.

Rudens įtarimai dėl vasaros klipų

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje azartinius lošimus reklamuoti draudžiama, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių skaičių, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.

Tiesa, šią vasarą, transliuojant Londono olimpines žaidynes, per pertraukas galima buvo išvysti savitą lažybų bendrovės pristatymą, iš kurio susidarė įspūdis, kad lietuvius ėmė vienyti ne tik pergalės ir alus, bet dabar jau ir lažybos. Tokių klipų transliavimas per reklamines pauzes Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, taigi ir lažybas, atrodė mažų mažiausiai įtartinas. Tačiau Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VLPT) olimpines transliacijas stebėjo su olimpine ramybe, kuri yra apėmusi ją iki šiol. Visas tris olimpines savaites, per kurias iki 70 proc. gyvenančiųjų Lietuvos Respublikoje (kurioje lošimų reklama uždrausta) buvo verčiami daugybę kartų stebėti jų pasirinkimui poveikį darantį vaizdo pranešimą, VLPT nieko nesiėmė. Reklamos kampanijai seniai pasibaigus VLPT vis dar svarsto, ar surašyti administracinės teisės nebūti skatinamiems lošti pažeidimo protokolą. „Užfiksavusi galimus draudžiamos reklamos skelbimo atvejus Lošimų priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) visuomet inicijuoja ir atlieka tyrimus bei, nustačiusi pažeidimą, surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir siunčia jį teismui, kuris skiria baudą atsakingam asmeniui. Pažymėtina, kad dėl šią vasarą per Lietuvos televiziją transliuotų bendrovių reklaminių-informacinių klipų Tarnyba, siekdama nustatyti, ar transliuoti klipai nepažeidė azartinių lošimų reklamos draudimų, atlieka specialius tyrimus“, – teigiama Lošimo įrenginių techninės kontrolės ir registro skyriaus vedėjo, einančio ir Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus pareigas, Danieliaus Stašio „Atgimimui“ atsiųstame komentare.

Taigi net ir galiojant azartinių lošimų reklamos draudimui, lažybų bendrovės, pasinaudodamos įstatyme numatyta milžiniško masto išlyga ir VLPT olimpine ramybe, perša visuomenei save ir savo „paslaugas“, taip siekdamos pritraukti daugiau pelną nešančių lošėjų. Dalis jų jau dabar patologiškai gyvena lažybų punktuose, pralošdami savo ir šeimos santaupas.

atgimimimas.lt