Azarto moratoriumas

Lietuvos azartinių lošimų rinkoje vandenį drumsčia nauja iniciatyva Seime – siūloma laikinai sustabdyti chaotišką lošimų plėtrą. 30,4 mln. litų – tokia suma praėjusiais metais Lietuvos biudžetą papildė azartinių lošimų mėgėjai. Kaip teigiama elektroninio žurnalo „Azartas LT“ skelbtoje Lietuvos azartinių lošimų rinkos apžvalgoje, 2008 m. azartinių lošimų rinka toliau plėtėsi – padidėjo 1,2 procento. Sparčiausiai augo lažybų organizatorių veiklos rezultatas (statymai minus laimėjimai) – net 48,0 proc. (iki 19,0 mln. litų).

Loterijų organizatorių veiklos rezultatas kilstelėjo 13,7 proc. (iki 55,1 mln. litų). Kad ir kokios tendencijos būtų, Lietuvos azartinių lošimų rinkoje ir toliau dominuoja lošimo namai – jiems priklauso daugiau nei pusę (53,4 proc., arba 159,4 mln. litų) viso lošimų rinkos veiklos rezultato.

Palyginti su Europos duomenimis, šiam rinkos segmentui tenka tik 15 proc., o senosiose Europos Sąjungos (ES) narėse ši rinkos dalis dar mažesnė.

Lošimų rinkos dalys ES ir Lietuvoje

Lošimų rūšys  ES valstybėse (2003)           Lietuvoje (2008)

Lošimo namai 15,9               53,49

B kategorijos lošimo automatai                  18,3               21,65

Lažybos         17,3               6,37

Bingas            4,8

Loterijos        43,7               18,49

Šaltiniai: Šveicarijos lyginamosios teisės instituto studija, Valstybinė lošimų priežiūros komisija

Šimtus kartų didesnis „Pramogų bankas“

Nors dar šį gruodį Kauno miesto taryba suteikė lošimo namų tinklą „Tornado“ valdančiai bendrovei UAB VSGA sutikimą anksčiau veikusiame „Dainos“ kino teatre įkurti lošimo namus, šio verslo žinovai teigia, kad didžiausia investicija į Lietuvoje azartinių lošimų rinką išliks 2006-aisiais duris pravėręs „Pramogų bankas“ Vilniuje. Pasak projektą pristačiusios įmonių grupės „Nesė“ vadovo Kazio Pauliko, tai beveik 5 tūkst. kv. m ploto paslaugų kompleksas, į kurį investuota daugiau nei 25 mln. litų.

Pasauliniais mastais lietuviškas „Pramogų banko“ projektas kelia tik šypseną – 2007-aisiais Ispanijos Aragono provincija palaimino 28,5 mlrd. JAV dolerių investicinį planą, pagal kurį sausrų nualintame krašte bus įkurtas „lošimų miestas“, turėsiantis tapti Europos Las Vegasu. Vietos pasirinkimą nulėmė ne tik netoli įsikūręs ir pigių skrydžių bendrovių mėgstamas (skrydis iki Londono – tik dvi valandos) Saragosos oro uostas, bet ir galimybė rasti pigios darbo jėgos – planuojama, kad reikės net 30 tūkst. darbuotojų.

Britų vadovaujamas konsorciumas „International Leisure Development“ Ispanijoje baigia projektavimo darbus ir jau ruošiasi pradėti komplekso statybą. Teigiama, kad 5 tūkst. akrų plote įsikurs 32 viešbučiai, penki teminiai pramogų parkai ir (kartojant Las Vegasą) net viena kita koplytėlė norintiesiems susituokti.

Aragono provinciją valdančių socialistų išrinktas prezidentas Marcelino Iglesias teigia, kad projektas, įvertinus gana nedidelį lošimo namų tankį šalyje (du kartus mažesnis už Europos vidurkį) ir sunkias ekonomines sąlygas, gali tapti rimta pagalba nedarbo kamuojamam regionui. Nors opozicija ginčija, kad sukurtas kompleksas kurs tik ilgalaikius neigiamus padarinius, tikimasi, jog socialiai atsakingas verslas ir tai, kad lankytojų daugumą sudarys turistai iš užsienio, leis sumažinti neišvengiamą neigiamą šalutinį poveikį.

Sutelkti arba smulkinti

Ir Las Vegasas, ir jo europietiški analogai neatsitiktinai laikomi nuodėmių miestais. Tačiau valstybei padarius politinį sprendimą telkti azartinius lošimus, neigiamus padarinius įmanoma neutralizuoti arba gerokai sumažinti. Monte Karlas – bene geriausias gyvas pavyzdys, kaip Prancūzijos vadovai, du kartus visiškai uždraudę azartinius lošimus, šiai kunigaikštystei darydavo išimtį.

Azartinių lošimų padėtis Rusijoje tą pavyzdį tik liūdnai patvirtina. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, azartiniai lošimai Rusijoje plito beveik nevaržomai. Dar daugiau – visi lošimų organizatoriai mokėjo fiksuotą lošimo įrenginių mokestį, į kurį įėjo ir pelno mokestis. Tokia situacija buvo itin palanki rinkos plėtrai, tačiau visiškai nepaisė ilgalaikių neigiamų padarinių, kurių kyla, jeigu visuomenė patiria azartinių lošimų pasiūlos perteklių.

2006 m. tuometis prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos Federacijos Dūmai pateikė įstatymo projektą, pagal kurį Rusijoje azartinių lošimų veikla pamažu uždraudžiama (išskyrus lažybas ir totalizatorius) ir nuo 2009 m. liepos 1 d. bus leidžiama tik keturiuose „rezervatuose“, kurių vienas įsikurs Lietuvos pašonėje – Kaliningrado srities Jantarno mieste. Kaip teigia V. Putinas, tai leis ne tik sumažinti neigiamą poveikį visuomenei, bet, akylai prižiūrint veiklą, garantuos svarų pajamų srautą atrinktų regionų biudžetams.

Lietuvoje azartinių lošimų rinka vystosi pagal tą patį rusišką scenarijų. Jau dabar Lietuva pirmauja Europoje pagal lošimo namų tankį. Pagal Europos lošimo namų asociacijos duomenis, Europoje vieniems lošimo namams tenka apie 0,5 mln. gyventojų, o Lietuvoje – 150 tūkst. gyventojų. Vien tik Vilniuje šis skaičius muša visus rekordus – sostinėje veikia net 10 lošimo namų, besidalijančių po 50–60 tūkst. miestiečių.

Lošimo galimybių pasiūla pradeda atsispindėti ir socialinėje statistikoje. Pavyzdžiui, Valstybinė lošimų priežiūros komisija registruoja prašymus neleisti lošti. 2008 m. asmenų, pateikusių šiuos prašymus, skaičius išaugo beveik du kartus – nuo 422 iki 833. Skaičiuojama, kad daugumą (80–90 proc.) šių prašymų pateikia būtent lošimo namuose besilankantys asmenys.

Siūlo stabtelėti ir įvertinti

Kaip Seimo salėje pristatydamas Azartinių lošimų įstatymo papildymo projektą sakė Seimo narys Mantas Adomėnas, Lietuvos lošimų rinka akivaizdžiai perpildyta, o asmenų, prašančių neleisti jiems lošti, skaičius nepaliaujamai didėja. Estijoje, kurioje lošimų rinka labai panašiomis sąlygomis (be deramo reguliavimo) plėstis pradėjo anksčiau, šiuo metu probleminių lošėjų skaičius yra 13 tūkst., t. y. apie 1 proc. gyventojų. Jeigu Lietuvoje pasikartotų panašus scenarijus, problemų dėl azarto pertekliaus turėtų iki 35 tūkst. gyventojų. Net ir nepasiekus tokių skaičių, reikia įvertinti vieno patologinio lošėjo gydymo, kuris valstybei dabar kainuoja apie 12 tūkst. litų per metus, kainą.

Konservatorių atstovas siūlo atsižvelgti į šias grėsmes ir rengia Lietuvoje iki šiol precedentų neturėjusią reformą, kurios pirmasis etapas – naujos lošimo vietos plėtros moratoriumas. Bene garsiausias Lietuvoje naudotas moratoriumas – tai laikinas mirties bausmės nevykdymas paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendė, ar mirties bausmė, tuo metu numatyta Baudžiamajame kodekse, atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas. Tiesa, ši išimtis irgi turėjo išimtį – „Vilniaus brigados“ vadeivą Borisą Dekanidzę, kuriam mirties bausmė vis dėlto buvo įvykdyta.

Opozicinės Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valentinas Mazuronis mano, kad toks įstatymas tiesiogiai proteguoja rinkos lyderius ir ypač – pirmaujančius lošimo namus. Esą moratoriumas užtikrina, kad vyraujančia padėtimi pasinaudos tie, kurie dabar uždirba daugiausia. Pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenis, bendras Lietuvos azartinių lošimų rinkos veiklos rezultatas 2008-aisiais siekė 298 mln. litų, iš kurių liūto dalis atiteko ne nacionalinio kapitalo įmonėms, o didžiausią lošimo namų tinklą valdančiai estiško kapitalo bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“. Tuo metu žurnalo „Ekstra“ kalbintas šios bendrovės vadovas Saulius Petravičius griežtai paprieštaravo moratoriumui ir lobizmu apkaltino B kategorijos lošimo automatų salonus, esą konservatoriai vykdo šių užsakymą.

Tačiau netinkamo azartinių lošimų reguliavimo problemas, atrodo, pastebi jau ir Seime besigrumiantys politiniai priešininkai. Vasario 13 d. mišri Seimo narių grupė, kurios daugumą sudarė konservatoriai ir socialdemokratai, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama įvertinti, ar Azartinių lošimų įstatymo nuostatos, nustatančios, kur ir kada gali būti steigiamos azartinių lošimų įstaigos, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pasak M. Adomėno, moratoriumas nėra ir negali būti savitikslis – tai lyg draudimas apsisaugant nuo dar didesnių nemalonumų. Žinoma, moratoriumas netiks siekiantiesiems greito pelno, laikinai sumažins konkurencijos galimybes, tačiau tos pačios Rusijos patirtis patvirtina, kad azartiniai lošimai ir laisva konkurencija nėra pats saugiausias derinys. O paskelbus moratoriumą būtina neuždelsti kitų skaidriam reguliavimui būtinų etapų – atlikti rinkos tyrimą (auditą), parengti ir patvirtinti azartinių lošimų reguliavimo koncepciją ir ja remiantis parengti bei priimti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją.

Lošimo namų paplitimas Europoje

Šalis               Lošimo namai, vnt.               Gyventojų tenka vieniems lošimo namams, mln.

Estija *          163                0,01

Čekijos Respublika *           150                0,07

Lietuva           24                  0,14

Slovėnija        13                  0,15

Prancūzija      197                0,32

Šveicarija       19                  0,40

Didžioji Britanija                  138                0,44

Liuksemburgas                    1                    0,50

Austrija          12                  0,69

Danija            6                    0,90

Rumunija        22                  0,98

Vokietija        81                  1,02

Ispanija          42                  1,04

Nyderlandai   14                  1,16

Belgija           9                    1,17

Portugalija      9                    1,18

Graikija          9                    1,23

Lenkija          27                  1,41

Vengrija         5                    2,02

Švedija          4                    2,25

Suomija         1                    5,30

Italija             4                    14,70

Vidutiniškai Europoje           –                    0,51

Vidutiniškai Europoje (be Čekijos ir Estijos)                    –                    0,74

* Čekijoje ir Estijoje lošimo automatų salonuose veikia lošimo namų lygio įranga.

Šaltinis – Europos lošimo namų asociacija