Automatų salonai prasilošėlių nesaugos

Perdėtai azartiškiems lošėjams, prašantiems neleisti lošti, pagelbėti nori ne visi. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), vienijanti riboto laimėjimo automatų salonus, atsisakė pasirašyti susitarimą dėl probleminių lošėjų apsaugos. Kazino operatoriai nuogąstauja, kad toks automatų salonų sprendimas turės katastrofiškų socialinių pasekmių.

Neva pabūgo atsakomybės

Praėjusią savaitę Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) pakvietė lošimus bei lažybas organizuojančių bendrovių atstovus pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų užtikrinamas savanoriškas žmonių apsisprendimas nelošti. Taip norėta užtikrinti, kad būtų mažiau piktnaudžiaujama lošimais, sumažėtų socialinė ir ekonominė žala, skatinamas atsakingas lošimas. Tikėtasi padėti problemų dėl lošimų turintiems ir apsisprendusiems nelošti asmenims, taip pat gerinti visuomenės informavimą apie piktnaudžiavimo lošimais daromą žalą žmonių gerovei.

Prie susitarimo dar gegužės pabaigoje prisijungė Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA), vienijamos lošimus kazino organizuojančios bendrovės, o praeitą savaitę prisijungė ir UAB „Unigames“, organizuojanti lošimus B kategorijos (riboto laimėjimo) automatų salonuose. Tačiau tokia ji buvo vienintelė.

NLŽVA, vienijanti B kategorijos automatų salonus, lošimų priežiūros komisijai pranešė, jog pasilieka teisę nesivadovauti bendra nuomone ir priimti savarankiškus sprendimus. NLŽVA teigimu, sprendžiant visuomenės apsaugos nuo azartinių lošimų klausimus, socialiai atsakingai elgtis privalo ne tik lošimų organizatoriai, bet ir valstybė, todėl „vienašališkai prisiimti visą atsakomybę dėl azartinių lošimų sukeliamos žalos visuomenės sveikatai ir kitų rizikų, atsirandančių dėl ydingo lošimų rinkos reguliavimo, traktuotina kaip avantiūrizmo apraiška“. Tačiau tokį NLŽVA apsisprendimą tiek VLPK, tiek LLOA pasmerkė, apibūdindamos tai kaip akivaizdų socialinio neatsakingumo demonstravimą siekiant pelno.

Skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas?

Lošimų priežiūros komisijos nuomone, kurią ne kartą yra patvirtinę ir visuomenės bei asmens psichinės sveikatos specialistai, visų rūšių azartiniai lošimai, jei lošiama nekontroliuojant savo veiksmų, yra potencialiai pavojingi atsirasti priklausomybei. Dėl šios priežasties visi, negalintys suvaldyti savo aistros lošti, gali kreiptis į VLPK ir parašyti prašymą, kad lošimo bendrovės jų nebeįleistų į lošimų organizavimo vietas. Vien šiais metais iki balandžio pabaigos tokių savo potraukio lošti nekontroliuojančių žmonių prašymų lošimų priežiūros komisija gavo per 900.

Pasirašytame susitarime yra numatyta, kad lošėjas pateikti prašymą uždrausti jam lošti galės bet kuriame mieste esančioje lošimų vietoje. Draudimas automatiškai galios visoje Lietuvoje. Iki šiol tokius prašymus buvo galima pateikti tik atvykus į VLPK būstinę Vilniuje. Pagal susitarimą, prašymus pateikę probleminiai lošėjai, neturėtų būti įleidžiami ne tik į kazino, bet ir į automatų salonus. Tačiau, regis, toks noras tapo praktiškai neįgyvendinamas.

Kaip teigia LLOA prezidentas Saulius Petravičius, kadangi automatų salonai susitarimo nepasirašė, apsaugos priemonės veiks tik kazino. „Automatų salonai pademonstravo aiškią poziciją, tiesiog kviesdami probleminius lošėjus ateiti pas juos ir lošti be apribojimų“, – sakė asociacijos prezidentas.

Žlugdo bandymą padėti

Kaip VL pasakojo S.Petravičius, jau iki pasirašant susitarimą buvo užfiksuota atvejų, kai savo liguistą potraukį institucijų žiniai patikėję lošėjai skųsdavosi lengvai patekdavę į lošimo vietas, nors raštiškai yra prašę jiems to neleisti. Anot LLOA vadovo, tokiems žmonėms tai yra didžiulė psichologinė trauma, jie pasijunta palikti likimo valiai su savo problemomis.

„Guodžia tik tai, jog pritarus susitarimui bus galima tikėtis, kad bent tos bendrovės, kurios jį pasirašė, tikrai neįsileis žmonių, prašiusių neleisti lošti. Tačiau, kas iš to, jei automatų salonuose ir toliau galės lankytis probleminiai lošėjai, o ten „slenksčio kontrolės“ nebus. Be to, galės lankytis vaikai. Taigi jokia lošėjų apsauga realiai nefunkcionuos. Dar daugiau – dalis lošėjų bus tiesiog suklaidinti. B kategorijos automatų salonai pademonstravo absoliutų socialinės atsakomybės jausmo neturėjimą ir trumparegiškumą“, – piktinosi S.Petravičius ir pridūrė, jog tai yra ne kas kita kaip akiplėšiškas mėginimas pasipelnyti netgi sunkiomis ekonominėmis sąlygomis iš psichologiškai priklausomų žmonių. Visgi tikimasi, kad siūloma sistema anksčiau ar vėliau suguls teisės aktuose, kurie privers lošėjų apsaugos reikalavimų laikytis visus lošimų operatorius.

Anot LLOA vadovo, susiklosčiusi situacija – skaudžiai juokinga, nes pati NLŽVA, anksčiau aktyviai kritikavusi ir priekaištavusi lošimų priežiūros komisijai, jog ši nesiima jokių priemonių mažinti lošėjų skaičių, pati nepasirašė susitarimo, apsaugančio probleminius lošėjus. „Dabar atsiskleidė NLŽVA veidmainystė – jiems probleminiai lošėjai yra pelną garantuojantys klientai, kurių automatų salonai stengiasi neprarasti“, – sakė S.Petravičius.